"Memelio miestas" keliasi nebūtin

Tai jau antra tų pačių verslininkų nesėkmė - rugpjūčio pabaigoje iš varžytynių buvo parduotas buvęs kino teatras "Vaiva", vietoje kurio norėta statyti kelis daugiaaukščius.

Priešistorė

Miesto centre esančioje teritorijoje dešiniajame Danės upės krante daugiau kaip 60 metų veikė 7-oji laivų remonto įmonė, po privatizavimo tapusi AB "Laivitė" ir tęsusi laivų remonto veiklą. Ši bendrovė turėjo ambicingų planų, tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į jos krantinių rekonstrukciją sukišo apie 17 mln. Lt.

Tačiau 2006-aisiais "Laivitė" pardavė visus savo turėtus pastatus UAB "Memelio miestas". Pastaroji planavo čia pastatyti ir gyvenamuosius namus, ir komercinius pastatus, įrengti miestiečiams prieinamą prie vandens zoną. Tada skelbta, kad čia bus investuota apie 590 mln. litų, o projektas bus įgyvendintas iki 2012-ųjų.

Ši teritorija 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.

Nori 32 mln. litų

Pasak antstolės Brigitos Tamkevičienės, paskelbusios "Memelio miesto" turto pardavimą iš varžytynių, parduodamas visas teritorijoje esantis pastatų kompleksas.

KAINA. Pradinė "Memelio miesto" pastatų kaina - beveik 32 mln. litų.

Po pastatais esantys du žemės sklypai - 5,1 ir 0,1 ha ploto - yra nuomojami. "Memelio miestas" nuomos teises yra perleidęs SEB bankui.

"Po varžytynių bankas ją perduos naujam išvaržomo turto savininkui", - sakė antstolė.

Pradinė pastatų kaina - beveik 32 mln. Lt. Pagal įstatymą varžytynių dalyviai turi pakelti ne mažiau kaip 3 proc. pradinės kainos.

Jeigu pirmosios varžytynės neįvyks, turtą būtų siūloma perimti išieškotojui - SEB bankui - už 80 proc. dabar skelbiamos pradinės kainos. Jeigu išieškotojas atsisakytų turto, antrose varžytynėse pradinė jo kaina būtų mažinama 40 proc.

Situacijos nedramatizuoja

"Memelio miesto" direktorius Darius Anužis neneigia, kad po turto išpardavimo seks bendrovės bankrotas. Tačiau pokalbininkas buvo nusiteikęs gana optimistiškai ir neatmetė galimybės, jog tuo atveju, jeigu "Memelio miestas" ras finansuotoją, jis antrą kartą grįš prie šio projekto įgyvendinimo.

D. Anužio teigimu, iš varžytynių parduodami visi pastatai, įskaitant ir Naujosios Uosto g. 5, t. y. namą vaiduoklį, kuriame yra likę tik trys privatūs butai.

"Iš Klaipėdos per pastaruosius 7-8 metus išvyko beveik 40 tūkstančių žmonių - apie 10 tūkstančių šeimų. Visi jų butai liko uostamiestyje. Prekyba nekilnojamuoju turtu automatiškai stoja, nes už lango krizė. Nekilnojamojo turto verslas nesivysto. Mes atėjome prieš bangą, prieš šio verslo pakilimą, bet per jį nespėjome padaryti darbų, tad finalas toks. Tačiau varžytynės ar net bankrotas dar nėra gyvenimo pabaiga. Nekilnojamasis turtas, ko gero, yra vienas iš rizikingiausių verslų paskutinį dešimtmetį - arba būni ant bangos, arba ritiesi nuo kalniuko. Šiuo atveju mes ritamės žemyn, o rytoj gal kilsime", - teigė D. Anužis.

DEJA. Verslininkai turėjo daug "Memelio miesto" vizijų, tačiau realybė jas bent jau kuriam laikui nukišo į stalčius.

Pasak jo, bendrovė vis dėlto sėjo padaryti vieną gerą dalyką - "Memelio miesto" nuomojama teritorija nebėra uosto teritorija. Dabar miesto Bendrasis planas joje uosto veiklos nenumato.

"Jaudintis dėl to, kad neliks meno erdvių, visuomeninės paskirties perspektyvų, manau, nereikėtų", - sakė D. Anužis.

Dabar - blogiausia situacija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas priminė, kad direkcija 2006-aisiais rašė raštus Susisiekimo ministerijai, kad ji nepritaria "Laivitės" nuomotos teritorijos paėmimui iš uosto.

Pasak jo, problema ta, kad direkcija rekonstravo "Laivitės" naudotas krantines, o ji, neturėdama jokių įsipareigojimų direkcijai, pardavė pastatus "Memelio miestui".

"Uostas sukišo pinigus į krantines ir negali jų panaudoti tinkamai. Prie jų švartuojami laiveliai, bet pajamos iš to mažos", - sakė E. Gentvilas.

Paklaustas, ar direkcija galėtų dalyvauti varžytynėse ir nusipirkti "Memelio miesto" turtą, jos vadovas atsakė: "Dabar nieko negaliu pasakyti. Tam reikia rimtų sprendimų. Pagal Uosto įstatymą pastatus teritorijoje valdo ne Uosto direkcija. Todėl aš nelabai matau net ir juridinės galimybės Uosto direkcijai pirkti tuos pastatus, esančius savivaldybei priklausančioje teritorijoje."

Jis neslėpė, kad varžytynės kelia tam tikrą nerimą, bet išreiškė viltį, kad kas nors įsigis tuos pastatus ir reikalai apskritai pajudės - bus arba uosto, arba kokia nors kita veikla.

"Šiuo metu ten niekas nejudėjo. Išsinuomojo žemės gabalą, atsitvėrė užtvaru, ir viskas. Dabartinė situacija buvo pati blogiausia - ta teritorija nedavė reikiamos naudos nei uostui, nei miestui, nei "Memelio miestui". Išsinuomojo teritoriją iš savivaldybės ir nieko nedarė. Kaip uosto teritorija ji buvo sunaikinta vardan miestelėnų interesų, tačiau jiems buvo atveriama tik švenčių metu. Man, kaip uosto vadovui, ideali situacija būtų tokia, kad tuos pastatus nupirktų įmonė, norinti vykdyti uosto veiklą, ir tada teritorija vėl būtų sugrąžinta Uosto direkcijai. Didžioji dalis turto, esančio tame žemės lopinėlyje, yra krantinės, kurių vertė siekia per 100 milijonų litų. Tad teritorija prie tų krantinių turėtų būti naudojama uosto veiklai", - sakė E. Gentvilas.

Bendrajame plane - ne gamyba

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė lenkiąs galvą prieš "Memelio miesto" žmones už tai, kad jie išplėšė šią teritoriją iš uosto. Jo teigimu, pagal Bendrąjį miesto planą toje teritorijoje gamybinė veikla tikrai nenumatyta, jos paskirtis komercinė-visuomeninė.

K. Macijauskas, paklaustas, ar "Memelio miesto" pastatus nupirkus verslininkams, norintiems užsiimi uosto veikla, būtų įmanoma tai daryti, atsakė: "Pakeisti viską galima. Nubalsuos 16 miesto Tarybos narių, ir būtų pakeistas bendrasis planas."

Jis pats krovos šioje teritorijoje, esančioje miesto centrinėje dalyje, niekaip neįsivaizduoja, nebent laikinai, kol būtų patvirtintas detalusis planas. Pokalbininko nuomone, ji turi būti atvira, žmonės turi turėti galimybę prieiti prie Kuršių marių.

K. Macijauskas priminė, kad visame pasaulyje vyksta priešingi dalykai - uosto veikla keliama į užmiesčius, ir sakė netikintis, kad politikai priimtų kitokį sprendimą.

"Vyriausybės nutarimas - klaida"

Buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas, tuo metu, kai "Memelio miesto" teritorija buvo išbraukiama iš uosto, ėjęs AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus pareigas, sakė, kad ko tik tada nebuvo daroma, jog tokie planai nebūtų įvykdyti.

"Memelio miesto" atstovams buvo į akis sakoma: "Vyrai, jūs to stebuklo, kurį planuojant, nepadarysite. Stebuklas ir neįvyko", - sakė V. Greičiūnas.

1997-1998 m. buvo iškelta iniciatyva padalinti tuometinės "Laivitės" teritoriją į dvi dalis - vienoje vykdyti krovą, o kitą dalį palikti miesto poreikams, kad ir kruiziniams laivams švartuoti. Pasak V. Greičiūno, anuo metu miestas per mažai rodė iniciatyvos dėl tos teritorijos.

V. Greičiūnas mano, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši teritorija buvo perduota Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, buvo klaida.

"Krovai nepritaikyta"

Tuo metu buvęs ilgametis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigia, kad minėtos teritorijos žemės statuso pakeitimas tuo metu buvo tikrai sveikintinas dalykas. Anot jo, krovai ta teritorija netgi netinka, ji esą nėra tam pritaikyta, nes transporto išvažiavimas iš teritorijos gana sudėtingas. O ir laivų remontas miesto centre nėra pageidautina veikla.

"Kaip atrodytų, jeigu čia vėl pradėtų visu pajėgumu čirškinti metalą? Tikiuosi, kad pastatus nupirks kompanija, kuri įgyvendins idėją paversti tą teritoriją puikia, klaipėdiečių gausiai lankoma vieta", - sakė R. Taraškevičius.

Jo nuomone, dabar ši teritorija atgal uostui neturėtų būti sugrąžinta.

"Grąžinti uostui"

Algirdas BUTKEVIČIUS, buvęs susisiekimo ministras

Kiek pamenu, tada buvo daug ginčų, ar reikėtų perleisti šią teritoriją Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau teisininkai lyg ir įrodė, kad reikia daryti tokį sprendimą. Jei dabar jau taip įvyko, manyčiau, kad reikėtų dėti visas pastangas, jog ši teritorija vėl sugrįžtų uostui ir būtų panaudota jo plėtrai.

"Postūmis į priekį"

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ , Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė

Miestui tikrai nebūtų gerai, jei į šią teritoriją būtų norima vėl sugrąžinti krovą. Bendrajame plane čia vis dar yra numatyta konversinė teritorija. O varžytynės gali išeiti ir į naudą, juk tai vis tiek yra šioks toks postūmis į priekį. Galbūt čia ateis naujas stiprus investuotojas. Vienareikšmiškai teigti, kad buvę šios teritorijos savininkai nieko nepadarė, tikrai negalima. Tiesiog, matyt, juos įveikė krizė, taip pat ir ilgai trunkantys planavimo procesai.

"Labai gaila"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Labai gaila, kad didelės "Memlio miesto" ambicijos ir planai tapo sugriautomis iliuzijomis. Ta teritorija dabar pakimba daugybės neaiškumų migloje, o galėjo tapti miesto vizitine kortele, puikiu Klaipėdos, kaip jūrinio miesto akcentu. Dabar miesto lūkesčius uždengs bankroto procedūros. Ši vieta buvo susijusi ir su naujojo muzikinio teatro perspektyvomis. Miestas čia irgi turėjo didelių ambicijų, ir netgi drąsenių, nei leidžia įstatyminė bazė. Labai gaila. Dabar teks spręsti galvosūkį, ką reikės daryti toliau. Šiame liūdname kontekste galima tik pasiguosti, kad gerai, jog naujo muzikinio teatro statyba liko toje pačioje vietoje, kurioje yra dabar, gerai kad tų griūvėsių dulkės nepalaidojo ir muzikinio teatro statybos idėjos.