Medžiojo šautuvais ir fotoaparatais

Žavėjosi medžioklės organizavimu ir žvėrių gausa

Į medžioklę Plokščių, Medininkų miškuose medžiotojai atvyko iš Italijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos. Juos sukvietė Albertas Stanislovaitis, medžiokles Lietuvoje organizuojančios bendrovės „Explore Baltija“ atstovas. „Jei nori gerai organizuotos, sklandžios medžioklės, tai tik į valstybinių urėdijų miškininkus turi kreiptis. Patikėti medžioklės organizaciją medžiotojų klubams yra rizikinga, nes jie iš įvairių darbų susirenka savaitgaliais tik pamedžioti. Medžioti jie moka, bet dar reikia viską gerai suorganizuoti. Turi būti griežta tvarka, užtikrintas saugumas, nes bet koks nesklandumas gali nuskambėti per pusę pasaulio“, - teigė medžioklių organizatorius.

Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas miškuosna sugužėjusių svečių nepaliko visas tris medžioklės dienas. Jis pritarė A. Stanislovaičiui, jog urėdijos yra pranašesnės prieš medžiotojų klubus organizuojant komercines, komercines varovines, kaip pastaroji, medžiokles. „Klubai yra nepajėgūs deramai prižiūrėti miško kelius, privažiavimus, turėti kvalifikuotus medžioklės žinovus, transportą, paruošti sprindžius (šaudymo lauke prakertamos „šiukšlės“ – krūmynai ir pan., kad padidėtų galimybė žvėrį sumedžioti, o ne sužeisti)“, - sakė urėdas.

Urėdija medžiotojų iš užsienio sulaukia ne pirmą kartą, tačiau šįkart jie buvo ypatingi tuo, kad grįžę į namus rašys ir skelbs žiniasklaidos priemonėse apie medžioklės Lietuvoje įspūdžius. Taip pat apie čia išbandytus pirmąkart į Lietuvą įvežtus Vokietijoje pagamintus šautuvus, vienos užsienio kompanijos optinius taikiklius. Tarp 22 medžiotojų buvo vienintelė moteris Sabina iš Švedijos. Jauna moteris „Pajūrio naujienoms“ patikino medžiojanti dvejus metus. Sabina pabrėžė labai gerą medžioklės Kretingos miškų urėdijoje organizaciją. „Varovai buvo nuostabūs“, - sakė ji. Įspūdį viešniai paliko ir žvėrių gausa. Jai pačiai itin sėkminga buvo pirmoji medžioklės diena, kai paklojo net keturis šernus.

Du vyrai iš Rusijos – Igoris ir Andriejus - buvo sužavėti kelionėje per Lietuvą laukuose matytomis besiganančiomis stirnomis, šernais ir žvėrių gausumu urėdijos medžioklės plotuose. „Jūs gerai tvarkėtės anais sovietiniais laikais, gerai tvarkotės ir šiandieną. Rusijoje valstybė nepadeda medžiotojų organizacijoms, jie verčiasi tik iš savų resursų: surenkamo nario mokesčio, pajamų iš komercinių medžioklių, bazių nuomos“, - kalbėjo Igoris. Jis papasakojo apie pažįstamą, gyvenantį Smolenske ir mažame plote turintį privatų medžioklės ūkį. Vien pašarams verslininkas kasmet išleidžia apie 75 tūkst. eurų. Samdo apsaugą. „Be apsaugos žvėrių neliktų, brakonieriai surinktų viską“, - sakė Igoris. Medžiotojas pasidžiaugė, kad iš privačių medžioklės ūkių žvėrys pasklinda ir į kitus miškus, ir taip prisideda prie jų populiacijos išsaugojimo, išplitimo.

Svečiai iš Pietų, Vidurio ir Šiaurės Europos tikino, jog jiems patinka mūsų gamta, žvėrys ir svarbiausia – žmonės, anot vieno iš jų, – sugebantys suorganizuoti aukšto, pasaulio masto lygmens renginius, tarp jų - ir tokius, kaip ši medžioklė Kretingos miškų urėdijoje.

Sabina iš Švedijos gyrė urėdijos miškininkus už gerą medžioklės organizavimą.

Pirmiau „šauna“ fotoaparatu

Medžiotojai-žurnalistai visas tris dienas medžiojo ir fotoaparatais. Be medžiotojams ir žvejams įprasto įsiamžinimo nuotraukoje su savu laimikiu, jie išsivežė ir šį Žemaitijos kraštą atspindinčius kadrus. Apie pirmiau fotoaparatu, o paskui šautuvu medžiojusį ispaną papasakojo Albertas Stanislovaitis: „Jis šerną nufotografuoja, po to šauna į jį. Keisčiausia, kad fotografuojamas šernas nebėga, -pozuoja“.

Pelnas nėra svarbiausia

Urėdo Antano Baranausko teigimu, per medžioklės sezoną urėdija komercines medžiokles organizuoja 6-7 dienas. „Jeigu kiekvieną dieną organizuotume, kaip mat žvėris iššaudytume“, - sakė miškininkas. Urėdijos komercinės medžioklės plotai nėra dideli, su laukais užima apie 5 tūkst. ha Kretingos ir Skuodo rajonuose.

„Šito ūkio tikslas nėra komercinė medžioklė. Daug svarbiau yra žvėrių populiacijos reguliavimas, gausinimas, mūsų valstybės, jos gamtos reprezentavimas“, - teigė Antanas Baranauskas. Urėdas pastebėjo, kad iš komercinių medžioklių per sezoną urėdija uždirba apie 200 tūkst. Lt ir ne mažiau išleidžia joms organizuoti, komercinių plotų priežiūrai, pasėlių laukuose nuo žvėrių apsaugai. Urėdija turi ištikimų apie 20-ies medžiotojų grupę iš Švedijos, Danijos ir Suomijos. Šie žmonės medžioti į Kretingos urėdiją atvyksta jau dvidešimt metų. „Vienas kitas grupėje tėra pasikeitęs“, - sakė urėdas ir pažymėjo, jog be viso kito medžiotojus iš turtingų užsienio šalių stebina ir mūsiškių virėjų iš žvėrienos paruošti valgiai. „Klausia, kaip taip skaniai paruošti, sakau – klauskite virėjos“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Urėdijos organizuojamos medžioklės patiko ir lietuviams. Pernai urėdija priėmė dvi jų grupes, vieną iš Mažeikių, kitą – iš Vilniaus. Šiemet vilniečiai atvyks vėl.

A. Baranauskas neslėpė nerimo dėl Lietuvos valstybinių miškų, kuriais šiandieną žavisi ir svetimšaliai, ateities. „Valstybinių miškų plotų mažėja, per miškus jau prasiaubė visokie politiniai vėjai. Jei šiandieną nebeturėtume valstybinių urėdijų su jų ūkiu, tokių valstybę reprezentuojančių medžioklių neorganizuotume“, - tvirtino ilgametis Kretingos miškų urėdijos vadovas.