Mažiesiems Klaipėdos ligoniams - vilties dalybos

Kalėdų išvakarėse penkios šeimos su sergančiais vaikučiais buvo pakviestos į prieššventinę vakaronę.

"Viltys ir tikėjimas - jūsų, veikla ir darbas joms pateisinti - mūsų", - sakė "Smiltės" klubo prezidentė Rima Januškienė, pranešusi, kad suaukoti pinigai jau pervesti į šeimų sąskaitas.

Na, o į jaukią aplinką sukviesti tam, kad pasidžiaugtų sveikstančiais vaikais. Tik štai septynmetis Domantas iš Gargždų jėgelių atvažiuoti neturėjo. Jo mamytė su Domanto broliuku atvyko. Vienuolikmetį Dominyką iš Gindulių visa šeima atlydėjo - mama, seneliai ir broliukas. Bet Dominyko Kūčių valgiai visai nedomino.

"Jam dabar reikia gerti vaistus, kurie visai apetitą atėmė", - paaiškino jo močiutė. Užtat senelis vis rūpinosi vaikui mandariną duoti. Bet, suvalgęs vieną, berniukas kitų jau nebenorėjo...

Dviejų metukų Skaistutė malėsi kaip gyvasis sidabras. Net neįtarsi, kokių rūpesčių turi jos tėveliai, nebežinantys, ar operuoti dukrelę vežti į užsienį, ar dar bandyti prisibelsti pas profesorius, apsirūpinusius pačia naujausia aparatūra, galinčia patvirtinti (o gal paneigti? - vis dar žybsi viltis) siaubingą Lietuvoje nustatytą diagnozę.

Dviejų metukų klaipėdietis Justukas viskam buvo abejingas tol, kol nepasirodė Kalėdų senelis. Tuomet ir šalia jo tupėjo, ir į akis žiūrėjo, ir iš dovanų maišo tykojo vis ką nors išsitraukti net tuomet, kai dovanėlė buvo įteikta...

Štai tokie jie. Vaikai kaip vaikai. Tik Justuko mama pasakojo, kaip su vyru pasijuto, kai su ištikusiu ir paralyžiavusiu šoku liko tarsi vienui vieni.

"Ir kai mums paskambino klubo moterys, pranešusios apie paramą, pirmoji mintis buvo - kažkokia afera", - neslėpė Edita. Ir savo, ir susirinkusiųjų kitų šeimų vardu dėkojo veikliosioms klubo moterims. O šios aiškino, kad ne joms dėkoti, o dailininkams, kilniam tikslui skiriantiems darbus, tiems, kurie už nemenkas sumas juos perka, "ačiū" reikia tarti.

Vienas iš aktyviausių paveikslų pirkėjų jau keliuose aukcionuose, taip pat pakviestas į šią vakaronę, bendrovės "Aguafilter" direktorius Virginijus Jancevičius paprieštaravo: "Jūs juk šiai kilniai misijai aukojate savo asmeninį laiką, kurio už jokius pinigus nenusipirksi. Na, o mes tik perkame, pasidžiaugdami ir šiais sunkiais laikais turį galimybių tai padaryti",- sakė jis.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Vilius Viktoravičius, norėdamas sustiprinti sergančių vaikų tėvelių viltis, papasakojo keletą istorijų, kurių liudininkas buvo jis pats.

"Jeigu ne juos ištikusios nelaimės, kažin kaip būtų susiklostę jų likimai", - sakė jis, norėdamas pabrėžti, kad kiekvienas išbandymas, duotas žmogui, turi ir teigiamų pusių - sustiprina jėgas gyventi. Ir gyventi prasmingiau, nei iki tol, kol tas išbandymas buvo atsiųstas.

Per penkerius metus, kai "Smiltės" klubo moterys ėmėsi šios kilnios misijos, jau surinkta pusė milijono litų, kurie prieš kiekvienas Kalėdas išdalinti 25 sergančių onkologinėmis ligomis vaikų šeimoms. Neprarandamas ryšys ir su ankstesniais metais paremtomis šeimomis, kurių sergantiems ar jau pagijusiems vaikams, jų broliukams ir sesutėms prieš Kalėdas įteikiamos dovanėlės.

"Taip, yra šeimų, kurios sirgusius vaikelius palaidojo. Tačiau ir su jomis nenutrūksta mūsų saitai. Juk žmogui reikalingas ir moralinis palaikymas ar ženklai, kad jis neužmirštas", - sakė "Smiltės" klubo narė Birutė Jokužienė, beje, pati puikiai žinanti, kas tai yra šeimoje turėti onkologine liga susirgusį artimą žmogų.