Mažieji klaipėdiečiai atšventė Atvelykį

Atvelykio šventę uostamiestyje Klaipėdos etnokultūros centras organizuoja kasmet nuo 1992 metų. Atvelykis švenčiamas praėjus savaitei po Velykų, sekmadienį. Jis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, Velykikėmis, Mažosiomis Velykėlėmis. Ši diena nuo seno buvo paskutinioji ilgos Velykų šventės diena, skirta vaikams. Šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėdavo), tačiau šventės dieną juos dauždavo tik vaikai. Su Atvelykiu baigdavosi šventinio svečiavimosi ir poilsio laikas.

Ko tik dvidešimtoje Atvelykio šventėje Klaipėdoje nebuvo belaukiant Velykės. Vaikai padėjo paukščių piemeniui Jonui, praganiusiam savo paukštelius, jų ieškoti, ir kiaušiniai ridenti bei daužyti, ir gražiausias margutis rinktas, ir vikriausias "piemenukas", mokytasi piemeniškų pramogų, suptasi, dainuota, sportuota, žaista iki valiai.

Šventėje buvo galima pasimokyti kiaušinių marginimo. Vaikai kantriai laukė kol pašils vaškas ir su didžiuliu užsidegimu dažė kiaušinius. Kiti lipdė molinius paukštelius, treti pynė paukščiams lizdus iš šieno, virves vijo, dar kiti darė mažyčius inkilėlius. Visi dirbo, niekas netinginiavo. O kaip būdamas Klaipėdos krašte paties pasidaryto iš tošies ar popieriaus laivelio nepaplukdysi čia pat stovinčioje statinėje su vandeniu.

Kadangi oras buvo puikus, tad vaikučių pabiručių prigužėjo pilnas Menų kiemelis. Atrodė, jog visi norintieji netilps. Bet kadangi kiemai buvo du, o visiems norėjosi viską išbandyti, šventės dalyviai išsiskirstė grupelėmis ir puikiausiai sutilpo. Tėveliai tik traukė fotoaparatus ir fotografavo savo atžalas, besimokančias įvairių amatų.

Bene labiausiai akį traukė kieme didžiulėje keptuvėje kepama kiaušinienė, kuri, žinoma, buvo kur kas skanesnė nei namuose.

Gerą nuotaiką visiems dovanojo vaikų folkloro kolektyvai "Alkiukai", "Kuršiukai", "Vorusnėlė", "Kikilis", "Versmelė", "Smeltužė", "Pupos". Ir koncertuojantiems ir žiūrintiems - visiems buvo linksma.