Mažiausios kainos konkursai - prasčiausios kokybės darbai?

Tokį pastebėjimą pateikė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas Vaidotas Dapkevičius, su miesto valdžia aptaręs bendradarbiavimo galimybes.

Jis pastebėjo, kad Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje šiemet daugiausia priekaištų sulaukta svarstant viešuosius projektus. Ypač daug kritikos sulaukė Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projektas, kurį rengė vilniečių bendrovė "Statybos strategija".

Savivaldybės atstovai savo ruožtu akcentavo, kad lyginti privataus ir viešojo sektoriaus nereikėtų, nes pastarasis yra griežtai reglamentuotas įstatymų.

"Konkurso būdu gavęs rangovą dažniausiai turi su juo problemų, nes jis konkursą laimėjo tik todėl, kad pasiūlė mažiausią kainą", - akcentavo savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

"Įsivaizduokite, kokio rezultato galima tikėtis, kai planavimo konkursą laimi statybinė kompanija, nes ji pasiūlė mažiausią kainą. Veterinaras taip pat medikas, tačiau jis nėra pediatras ir neduok Dieve, jei sugalvotų gydyti vaikus", - vaizdingą pavyzdį, iliustruojantį, kaip savivaldybėje vyksta konkursai, pateikė savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.

Tiesa, galimas ir dar vienas kriterijus, pagal kurį būtų galima parinkti rangovus - įvertinti ekonominio naudingumo faktorių. Tačiau esą renkant konkurso laimėtojus pagal šį kriterijų, atsiranda subjektyvaus vertinimo problema, todėl dažnai įsiveliama į teismus.

"Bet dėl to, kad vyrauja mažiausios kainos konkursai, formuojasi iškreipta rinka. Dabar rinkoje išsilaiko tik tokios įmonės, kurios samdo pigią darbo jėgą, ką tik mokslus baigusius specialistus", - pavojų įžvelgė savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys.

"Skamba taip, tarsi geri profesionalai, kurie neturi darbo, sako savivaldybei - jūs privalote pirkti mus. Aš tik girdžiu, kad procesas netinkantis, tačiau norėčiau tiksliai išgirsti, kas per dešimt metų Klaipėdoje buvo blogai. Tik tuomet gali galvoti, ką reikėtų keisti. Aš manau, kad miestas turi tik duoti kryptį, o privatūs užsakovai, pasisamdę profesionalius architektus, gali parodyti, ką galima išspausti", - replikavo J. Simonavičiūtė.

Dar viena problema, kurią pastebėjo architektai - Klaipėdoje rengiant planavimo dokumentus nėra galimybės pasikonsultuoti su mokslo institucijomis, nes tokio potencialo uostamiestyje esą nėra.

"Jei nėra poreikio, nesiformuoja ir intelektualus potencialas. Viskas priklauso nuo viešojo sektoriaus poreikių. Juk yra Klaipėdoje kraštovaizdžio katedra, tačiau ji jokių užduočių negauna", - pastebėjo M. Daukšys.

Tuo metu A. Mureika apgailestavo, kad mokslą praktikoje labai sunku pritaikyti.

"Juk patys matote kaip atrodo tuos mokslus baigę žmonės. Kartais atrodo, kad studentus gamina dėl gaminimo. Mokslas dar turi labai pasitempti, kad duotų praktinę naudą", - replikavo A. Mureika.

Galų gale po ilgų diskusijų sutarta, kad kitais metais reikėtų sudaryti bendrą darbo grupę urbanistiniam planavimui mieste tobulinti.