Liūtis atskleidė projektuotojų klaidas

„Į rūsį plūsta vanduo ne iš lauko, o fontanu trykšta iš paties vamzdžio, kuris turėtų surinkti lietų“,- teigė Vytauto gatvės gyventojas Henrikas Mikšys, kuris nesušlapęs kojų, negalėjo pasivaikščioti po savo rūsį – jame vandens buvo per du sprindžius.

Dėl potvynio keiksnoja projektą

H.Mikšys palydėjo iki paviršinių (lietaus) nuotekų valyklos, šią vasarą įrengtos šalia garažų kooperatyvo „Sparnas“, netoli Jurgio Pabrėžos gimnazijos. Pašnekovo įsitikinimu, būtent dėl šio projekto sutriko drenažo sistema, aptarnaujanti maždaug 20 ha teritoriją.

H.Mikšiui pritarė ir Vladas Raliuga bei kiti į vietą susirinkę vyrai, papasakoję, kad projekto vykdytojus bandę atvesti į protą, bet šie jų neklausė ir juos vijo šalin – paėmė ir užkasė tą vietą, iš kurios vamzdžiais atkeliavęs vandens perteklius patekdavo tiesiai į Pastauninko upę. Užtvėrus pratekėjimą, per liūtį vanduo ėmė kauptis vamzdžiuose ir paskandino Vytauto, Konstruktorių, Darbininkų, Žvaigždžių, Vairuotojų gatvių kvartale esančių namų rūsius.

H.Mikšys prisiminė, kad apie 1980 metus, kai buvo statomi garažai, lietaus nuotekų sistema jau buvo užversta žemėmis, tačiau patys žmonės sukaišioję kas po kokį vamzdžio galą ir lietaus vanduo prasiveržęs iš po žemės nutekėdavo pakalniui. Ir dabar, H.Mikšio manymu, pakaktų iš paskutinio lietaus nuotekų šulinio nuvesti maždaug 30 cm diametro dydžio vamzdį, kuriuo lietaus vanduo galėtų išbėgti. „Kitaip per kiekvieną didesnį lietų mūsų rūsiai skęs“,- įsitikinęs H.Mikšys.

Žmonės pastebėjo, kad dar nepabaigta įrengti paviršinių nuotekų valykla nespėjo priimti tokio didelio vandens kiekio – šis šlaitą išraižė griovomis.

Ties avarinę liniją

Per antradienio liūtį vyrai stebėjosi: plika akimi matyti, kaip vanduo plauna šlaitą, o jo apačioje styrantys vamzdžių galai, vedantys į iškastus tvenkinius-valyklas – kone sausi, per lietų jais vanduo neteka. „Tai kada vanduo jais turėtų bėgt? Ar tie vamzdžiai nepajungti, ar užsikišę?“,- svarstė susirinkusieji.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius paaiškino, kad tais vamzdžiais vanduo ir negalėjęs tekėti, nes dar neveikia siurblinė. „Kai projektas bus baigtas, šiais vamzdžiais tekės apie 15 proc. lietaus vandens. Taip į tvenkinius-valyklas pateks pats nešvariausias lietaus vanduo, o kita dalis vandens tekės tiesiai į upelį“,- paaiškino G. Valinevičius.

Jo manymu, žmonių rūsiai galėjo būti apsemti ne dėl to, kad buvo užkasti kokie nors vamzdžiai, bet todėl, kad sistema tiesiog nepajėgė surinkti tokio didelio vandens kiekio. „Liūtis buvo labai stipri - 88 mm kritulių į 1 kv. cm. Per vieną naktį išlijo mėnesio normą ir visi miesto šuliniai buvo pilni iki viršaus,- kalbėjo G.Valinevičius. – Liūtis išryškino paviršinių nuotekų valyklos trūkumą – ji nespėjo surinkti viso lietaus vandens. Tad nuspręsta nutiesti avarinio vandens nutekėjimo liniją, kuri ir suveiktų tokiais ekstremaliais atvejais“.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika teigė, kad per šiuos valymo įrenginius turės pratekėti visos lietaus nuotekos, o norint spręsti, kodėl ir kam užsikišo lietaus drenažas, reiktų išsikviesti specialistus. „Netaikau niekam konkrečiai: bet iš gamtosaugininkų teko girdėti, jog yra gyventojų, kurie lietaus nuotekas nusitiesė nelegaliai. Tai išsiaiškins specialistai“,- teigė J.Mažeika.

Vanduo aplenkia šulinį

Dar viena projektuotojų klaidą – šįkart Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos – įvardijo Vandens gatvės gyventojai Gražina ir Alfonsas Juškos. Jų namus pirmą kartą apsėmus potvyniui, sutuoktiniai juokavo: „Rūsyje tiek vandens, kad galime žuvis auginti“.

Nuo žvyruotų takų šuliniai žvyru užnešami ir išgražintoje J.Basanavičiaus gatvėje.

A.Juška paaiškino, kad seniau Malūno gatvės pradžia buvusi aukštesnė lyginant su Klaipėdos gatve, tad lietaus vanduo Klaipėdos gatvėje ir likdavo telkšoti, o važiuojančios mašinos jį taškydavo į šalis. Per Klaipėdos gatvės rekonstrukciją, Malūno gatvės pradžioje buvusi kupra buvo nulyginta, tad dabar lietaus vanduo gargaliuoja šia žemyn einančia gatve ir taip atiteka iki Vandens gatvės. „Kai per liūtį grįžome namo, gatvėje vandens buvo tiek, kad vos betrūko, jog atidarius mašinos duris, vanduo plūstelėtų į vidų“,- pasakojo G.Juškienė.

Klaipėdos ir Malūno gatvių sankryžoje yra lietaus vandens surinkimo šulinys, tačiau jį lietaus vandens upeliūkštis aplenkia. Dar vienas šulinys yra Vandens gatvėje šalia sankryžos su Malūno gatve, tačiau jis nepajėgus sugerti tokio didelio vandens kiekio, koks susidaro per liūtį.

„Iš Klaipėdos, Malūno gatvių atitekėjęs vanduo atneša žvyrą, smėlį ir juo padengia mūsų Vandens gatvę. Žvyras užkloja ir vandens šulinį“,- kalbėjo A.Juška, kuriam nuo šulinio teko kastuvu nukasti sluoksnį žvyro.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad Klaipėdos gatvės renovacijos projektas Savivaldybės kol kas nėra priimtas, todėl rangovų bus reikalaujama pastebėtus trūkumus, pavyzdžiui tokius, kuriuos dabar nurodė Juškos, ištaisyti.

Plūdo į Priėmimo skyrių

Per liūtį vandens susikaupė ir įvažiavime į Kretingos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Kretingos ligoninės ūkio dalies vedėjas Vytautas Jakumas teigė, kad apie 00.30 val. vanduo įvažiavime buvo pakilęs maždaug 30 cm, tad teko kviesti ugniagesius gelbėtojus, kad jie išpumpuotų vandenį.

„Vanduo į skyriaus patalpas pateko tada, kai vienas įkaušęs lankytojas atidarė laukujes duris. Šliukštelėjo vidun vandens, bet ne tiek, kad dėl to sutriktų skyriaus darbas ar būtų padaryta nuostolių“,- patikino V.Jakumas.

Šią problemą aiškinęsis V.Domarkas teigė, kad įvažiavime į Priėmimo skyrių esantis šulinys nespėja surinkti didelio lietaus vandens kiekio, kuris suteka iš Žemaičių alėjos pusės. „Rengiamas įvažiavimų į ligoninę projektas, nes esami įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė yra nepatogūs. Įpareigosime taip pat išspręsti ir lietaus nutekėjimo problemą“,- teigė V.Domarkas, kuris tikisi, kad įvažiavimų projektą pavyks įgyvendinti iš Europos Sąjungos skiriamų pinigų.

Nušliaužė su visais medžiais

Liūtis pridarė nuostolių ir Kartenoje – prie pat kelio Šiauliai-Palanga purvo nuošliauža nugarmėjo žemyn į Kartenos vidurinės mokyklos stadioną, kartu nusinešdama ir medžius bei krūmus.

Kartenoje kelio Šiauliai-Palanga šlaitu nučiuožė nuošliauža, kuri su visomis šaknimis išvertė ir medžius.

Šalia mokyklos gyvenanti Bronė Jonikienė pasakojo naktį girdėjusi perkūno trenksmus. „Atsibudau lyg ugnies debesyje,- žaibo sukeltą įspūdį išsakė B.Jonikienė, kuriai pritarė ir vyras Vincas. – Ant mokyklos stogo ugnis paskui ugnį ėjo. Baisu buvo. O kai rytą į lauką išvedėm šunį, pamatėme, kad medžiai prie kelio tokie juokingi. Įsižiūrėję supratome: jie nučiuožė žemyn su visomis šaknimis. Didelė jėga turėjo būti“.

Kretingos kelių tarnybos viršininkas Artūras Meškys teigė, kad nuošliauža važiuojamai kelio daliai nepakenkė, tad kelias laikinai sutvirtintas prie jo padarius pylimą.

„Artimiausiu metu „Klaipėdos regiono kelių“ vadovybė važiuos į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir tarsis, ar atstatyti buvusią padėtį, ar bus skiriama pinigų liūties pagadintoje kelio pusėje įrengti bordiūrams, vandens surinkimo šuliniams ir kt. Taip jau yra padaryta kitoje kelio pusėje, nes kelias seniau į tą pusę buvo platintas“,- teigė A.Meškys.

Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė teigė, kad liūtis apgadino ir Mokyklos, Kretingos, Naujųjų Gintarų gatves bei gatves Vėlaičiuose, Martinaičiuose. „Šias gatves pataisysime savo jėgomis – užpilsime žvyro, greideriuosime“,- teigė G.Padvaiskienė.