Likusio smėlio Palanga sulauks kitąmet

Likęs vamzdis poilsiautojams netrukdo

Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys išpildė pažadą, jog balandžio pabaigoje prasidėję Palangos pajūrio užpildymo Juodkrantės smėliu darbai bus baigti iki vasaros sezono pradžios. "Gegužės penkioliktąją visa technika buvo išvežta", - pasitarimo metu tikino L.Budrys. "Tiesa, po vandeniu liko vienas vamzdis, tačiau jis poilsiautojams netrukdo", - teigė Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Vamzdis, kuriuo smėlis buvo pumpuojamas iš 20 tūkst. tonų talpos laivo, nebuvo išvežtas dėl įvykusios avarijos. Iki savaitės pabaigos bus pašalinta tik ta dalis, kur įvyko gedimas, o likusi beveik kilometro ilgio dalis bus išgabenta kitais metais. Lėšas jau trečiajam Baltijos jūros Lietuvos krantų apsaugos projektui skiria Europos Sąjunga.

Projektas įgyvendintas nevisiškai

"Dėl gedimo norėto rezultato nepasiekėme, trūko 69 kubinių metrų smėlio, tačiau tas kiekis numatytas išpilti kitais metais", - teigė L.Budrys. Šiais metais buvo atgabenta 131,6 tūkstančiai kubinių metrų smėlio. Iš viso kitą pavasarį planuojama pripildyti Pajūrio juostą 152 tūkstančiais kubinių metrų smėlio.

Kompensacija žvejams

Pagal Žvejybos įstatymą už veiklos sustabdymą Palangos žvejams turi būti suteikiama kompensacija, atitinkanti padarytą žalą. Pasitarimo metu L.Budrys patikino, jog dėl Palangoje vykusių smėlio gabenimo darbų veiklą sustabdžiusiems žvejams bus atlyginta: "Viena įmonė pateikė paraišką dėl kompensacijos, ir lėšos tam jau yra numatytos", - teigė Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Aiškinsis pakitusio vandens priežastį

Susitikime buvo užsiminta ir apie pablogėjusios jūros vandens kokybės tyrimą. "Kol kas galutinio atsakymo neturime, tačiau manoma, jog vandens spalva gali būti pakitusi dėl įtrūkusio vamzdžio iškėlimo darbų," - sakė L. Budrys. Vandens cheminės ir organinės kokybės klausimas bus perduotas Jūrinių tyrimų departamentui. Neatmetama galimybė, jog pakitęs vanduo yra dumblių žydėjimo pasekmė.  

Ateities vizija

Pasitarimo metu pasiūlytą Palangos pajūrio modernizavimo projektą bus galima įgyvendinti tolimesnėje ateityje. "Lietuvos pajūryje visi atostogauja paplūdimyje, tačiau kodėl nebūtų galima įkurti pliažo ir už kopos?" - svarstė Vilniaus universiteto profesorius Rimas Žaromskis. Pasak jo, įrengus papildomus paplūdimius užkopėje, praplatėtų poilsiavietė ir pajūris nebūtų toks sausakimšas.

Liepos 12-ąją Palangoje vyksiančiame išvažiuojamame Vyriausybės posėdyje bus tariamasi dėl 300 - 400 tūkstančių litų sumos skyrimo atstatomiesiems kasmetiniams kosmetiniams paplūdimio darbams - takų tvarkymui, kopų tvirtinimui šakų klojiniais, taip pat deginimosi vietų įrengimui.