Lietuvaičių namus užpuolė neišnaikinami šliužai

Pirmieji šliužai sodybą pradėjo atakuoti pernai. Tačiau jų buvo vienetai, tad šeima gyvius surinkdavo ir sunaikindavo. Galvojo, viskas tuo ir baigėsi. Tačiau šią vasarą šliužai vėl pasirodė.

„Galvoju, kodėl tie mano jurginiukai tokie skylėti. Pasižiūriu – šeši iš apačios taip gražiai valgo viską. Tai va taip – pincetas rankoje, kibiras, kibiro dugne druskos ir keliauju po visą teritoriją“, – sako Rusnės gyventoja Adelė.

„Pas save garaže radau. Ant trinkelių kiekvieną rytą vis randu keletą, jau tokių stambesnių, kurie galingesni yra, geriau ropoja. Tai ateina iki namo ant pamato. Visur yra“, – pasakoja Rusnės gyventojas Stanislovas.

Nebežinodanami ko griebtis, rusniškiai ėmė naršyti internete. Čia sužinojo, kad su tokiais pat šliužais kovoja ir kitų Lietuvos miestelių gyventojai. Geriausiai pasitarnavęs ginklas – palei tvorą priberti druskos. Joje parazitai žūva.

Tačiau šliužai pralindo ir per tinklelį. Teko pirkti dar smulkesnį. Tad kol kas gelbėja tik druska. Bet ji kainuoja, o ir gyviai sugeba kažkaip ją įveikti.

„Masiškai eina. Esam aplink apsiausti – čia visose pievose – ir parkas, ten nešienaujamas sklypas, mokyklos sklypas irgi neprižiūrimas ir jie dauginasi velniškai“, – teigia Stanislovas.

Šeima pasakoja, kad kreipėsi į įvairiausias institucijas, tačiau pagalbos kovojant su plūstančiais šliužais nesulaukė. Seniūnijos darbuotojai tik nupjovė šalia esančio parko žolę, tačiau tai šliužų nesustabdė. Rusnės seniūnė aiškina, kad niekuo daugiau prisidėti jie ir negali – neva trūksta lėšų. Tiesa, rudenį planuoja iškirsti dalį parko medžių, esą tai galimai padės įveikti šliužus.

„Mums atrodo, kad praretinus medžius, kurie yra ploni, palikus stambiuosius sveikus, gražius medžius, gaus žolė ir pieva daugiau saulės, bus sausiau ir gal tam plote sumažės ir tų šliužų“, – kalbėjo Rusnės seniūnė Dali Drobnienė.

Tačiau šliužus išvydę gamtininkai sako, kad jais atsikratyti nebus taip lengva. Tai rudieji arionai – invazinė moliuskų rūšis, kurios daugėja visoje Lietuvoje. Šliužai į mūsų šalį atkeliavo iš Ispanijos.

„Jis pakliuvo su gėlėmis, su vazonėliais, ten kiaušinėliai. Ir, kadangi klimatas pas mus jau geresnis nei Ispanijoje, pradėjo daugintis pas mus“, – sako Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

O Lietuvoje ši invazinė rūšis natūralių priešų gamtoje neturi, todėl ir plinta. Per parą toks šliužas gali padėti per pusšimtį kiaušinėlių. Todėl gamtininkai neabejoja, kad tarsi invazinė augalų rūšis – Sosniovskio barščiai, šie šliužai išplis po visą Rusnę. Maža to, šie padarai yra visaėdžiai ir net pradeda išstumti lietuviškus šliužus.

„Nes invazinės rūšys išstumia vietines rūšis. Ir šis, rudasis arionas, gali išstumti Lietuvoje gyvenančius kitus moliuskus. Pavyzdžiui, į Raudoną knygą įrašytą didįjį arioną“, – pasakoja G. Gražulevičius.

Šiuos šliužus, anot gamtininkų, ėda ežiukai ir varlės. Bet kasmet šių gyvūnų vis daugiau žūva po automobilių ratais. Dar vienas gyvius mėgstantis paukštis – antys bėgikės. Tačiau jas augina retas lietuvis. O ir chemikalais laukų purkšti negalima – žus kita gyvūnija. Tad kol kas vienintelis patarimas – sklypo perimetrą barstyti druska, nuo jos dauguma šliužų tikrai žus. O gal ir šalies valdžia kada atkreips į naują pavojų dėmesį, garsiai svajoja gamtininkai.