Ledo kelias: susikibo rusniškiai ir valdininkai

Lietuvos televizija dirbo potvynio apsemtuose Šilutės rajono laukuose šalia Rusnės. Čia kalbinti du priešingas pozicijas turintys vyrai: ledo kelią per užšalusius laukus atidariusios Rusnės bendruomenės pirmininkas Raimondas Plikšnys ir tuo besipiktinantis rajono Savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Aistros dėl ledo kelio virė pernai, netrūksta jų ir šiemet. Į ledo spąstus patekę rusniškiai savaitę važiavo ledo keliu, aplenkdami potvynio užlietą kelio ruožą, nes važiuojant per vandenį spiginant daugiau nei 10-ties laipsnių šalčiui apšaldavo ir gesdavo automobiliai.

Dabar, vandeniui nuslūgus, nuo praėjusios savaitės vėl eismas vyksta Rusnės keliu.

Kasmetinės susisiekimo su Rusne problemos nesprendžiantys valdininkai tikina, kad ledu važiuojančius drąsuolius reikia bausti, ir savo nuomonę motyvuoja galiojančiais teisės aktais.

Rusniškiai ledu važiuoja verčiami būtinybės

Užšalusiomis pievomis pasivažinėję Lietuvos televizijos žurnalistai pripažino, kad tai buvo... labai smagu. Bet ne dėl smagių pojūčių jie čia važiavo.

Rusnės bendruomenės pirmininkas R.Plikšnys televizijai irgi sakė, jog rusniškiai ledu be reikalo nevažinėjo - tik verčiami būtinybės. Nėra jie ekstremalai ir ne malonumų ieškodami tokį kelią per užšalusias apsemtas pievas  kasmet nusigairiuoja.
Tie, kam teko apie 400 metrų pravažiuoti apsemtu Rusnės keliu, kai vandens gylis siekė 16 cm, o už lango spaudė daugiau nei 10-ties laipsnių šaltis, gerai žino, kaip tai pakenkė jų mašinoms.

„Prišąla kaladėlės, sankabos, starteriai“, - dėstė LRT žurnalistams R.Plikšnys.

Kitas „Šilutės naujienų“ kalbinamas rusniškis vardija dar daugiau nemalonumų. Anot jo, šiuolaikiniai automobiliai yra tokie žemi, kad 16 cm vandens gylis ne vienam jų tapo pražūtingu. Vyras žino kelis pažįstamus, kurių automobilių sušlapę generatoriai ir starteriai nebeveikė, gavusios drėgmės, o vėliau pabuvusios žemoje temperatūroje lankstumą prarado ir sutrūkinėjo guminės važiuoklės detalės.

„Yra daug rusniškių, kurie jau ir šiemet patyrė nuostolių sušlapus ir apledijus automobiliams, o ne vienam tie nuostoliai išryškės tik po mėnesio ar kelių“, - sako vyras.

Rusniškiai per mažai kreipiasi...

Rusnės bendruomenės nariai sako patys patikrinę viso ruožo, kurį nugairiavo per pievas, ledo storį ir įsitikinę, kad jis jau yra saugus - siekia 25-30 cm.

„Nesutinku“, - trumpai drūtai rusniškio argumentus suniekino R.Renčeliauskas.

Anot jo, ledo kelias - nesaugus, be to, važinėjimą ledu draudžia įstatymai. Juos privalu visiems vykdyti. Administracinės teisės pažeidimų kodekso 78 str. numatyta, kad neteisėtas važiavimas žoline danga, miško paklote ar vandens telkinio ledu vairuotojui užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 500 litų.

„O vandens telkinys yra bet koks žymesnis vandens susikaupimas žemės paviršiuje, net bala ir griovys“ - apibendrino jis.
Anot R.Renčeliausko, taip savavališkai kelią pasidarę rusniškiai „viską daro, kad tik pažeistų įstatymus“. Jau nekalbant apie jaunimą, kuris ant ledo baisu ką išdarinėja: laksto dideliais greičiais, sukiojasi, tad nedaug trūksta ir iki automobilių susidūrimo.
Be to, tokiame ledo kelyje automobiliams prasilenkiant krūvis į ledą padvigubėja, o tai irgi gali priartinti nelaimę. „Užšalusiose pievose kasmet kas nors įlūžta, tad atitinkamos institucijos turėtų susirūpinti“, - sakė valdininkas.

Klausiame, kodėl tokių nelaimių nesibaiminama, pavyzdžiui, Sartuose, kur praėjusį savaitgalį ant vietos ežero ledo susibūrė tūkstančiai žmonių, automobilių ir žirgų?

Anot Savivaldybės valdininko, žirgų lenktynės ant Sartų ežero yra įteisintas renginys, dėl jo organizavimo priimti specialūs sprendimai, o ledo storis kontroliuojamas pagal specialią metodiką, reikalui esant ledas storinamas.

Esą, Šilutės savivaldybė galbūt irgi rastų galimybę storinti ledą ar kitokių saugumo priemonių, bet tam reikėtų, kad rusniškiai kreiptųsi ir paprašytų...

Drąsuolius sudrausmintų „griežta ranka“

Ką turėtų daryti rusniškiai, dešimtmečiais laukiantys ir nesulaukiantys jokių konkrečių valdžios sprendimų jų daliai pagerinti, kai potvyniai kasmet darosi vis grėsmingesni, kai kas rytą jiems reikia pasiekti darbus, kai kam - net Klaipėdoje, reikia važiuoti į gydymo įstaigas, nuvežti į mokyklas vaikus?..

R.Renčeliauskas mano, kad salos gyventojai turi saugią galimybę susisiekti su „didžiąja žeme“ - tam yra visuomeninis transportas. „Jie nėra palikti likimo valiai. Tegu sėda į autobusą“, - siūlė jis.

Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas mato vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos - estakadą... Priminėme, kad ta išeitis pradėta svarstyti bene prieš porą dešimtmečių, bet problemos sprendimas nejuda.

Kaip įstatymų vykdymo pavyzdį R.Renčeliauskas pateikė aplinkos ministro Valentino Mazuronio inicijuotą naujovę žvejams - reikalavimą visada turėti smaigus, kuriais būtų galima įlūžus išsiropšti ant ledo. Ir štai per metus sugebėta pasiekti, kad tuos smaigus į žvejybą pasiima jau kone 100 proc. žvejų mėgėjų.

Taigi R.Renčeliausko nuomone, tetrūksta tik griežtos rankos ir važinėjimai ant ledo baigtųsi.