Laivus miesto širdyje remontuos iki 2012-ųjų

Pagal 1994-aisiais priimtą Vyriausybės nutarimą, laivai piliavietės teritorijoje nebeturėjo būti taisomi nuo pernai. Tačiau, anot "Klaipėdos laivų remonto" direktoriaus Alvydo Butkaus, žemės nuomos sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams, kol bus baigtas teritorijos detalusis planas.

Teritorija planuojama Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu, nes dabartinė jos būklė netenkina nei valdžios, nei klaipėdiečių, o plėtrai reikalingi planavimo dokumentai. Detaliuoju planu būtų numatytos plėtros galimybės, gyventojų bei turistų traukos taškai.

"Detalusis planas jau buvo rengiamas anksčiau, bet baigėsi tam numatyti terminai. Priežastis, dėl kurios viskas užsitęsė - klausimas, ką daryti su piliaviete. Šiuo metu rengiamas naujas detalusis", - sakė A. Butkus.

Jo teigimu, rengiant planavimo dokumentus "Klaipėdos laivų remonto" gamybinė veikla teritorijoje nuosekliai mažės, vis didesnę dalį sudarys jachtų, pramoginių ir kruizinių laivų aptarnavimas, nuosavo turto nuoma ir pan. Šiuo metu laivų remontas sudaro 50-55 proc. įmonės veiklos, prieš porą metų jis davė apie 70 proc. pajamų.

Kaip reikalai klostysis po 2012-ųjų ir ar tikrai iki tol laivų remonto veiklos nebeliks, anot A. Butkaus, bus matyti vėliau.

Rugsėjį kvies diskutuoti

27 ha teritorijos tarp Pilies gatvės, AB "Baltijos" laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detalųjį planą rengianti architektė Snieguolė Stripinienė tikisi, jog iki numatyto termino šį dokumentą jau pavyks patvirtinti.

"Viskas yra išdiskutuota labai plačiai, darbas vyksta, jau būtų galima pradėti ir pritarti", - sakė ji.

Vis dėlto to daryti dar nesiryžtama. Prieš porą mėnesių koncepcija buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai, uostamiesčio Patariamajai visuomeninei kultūros paveldo komisijai prie Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo komitetui.

Tuomet, anot S. Stripinienės, visi nusprendę, jog objektas labai svarbus ir sudėtingas, jį reikia labai gerai išdiskutuoti. Taigi pasibaigus atostogų metui rugsėjį ketinama kviesti viešai susipažinti su šios teritorijos plėtros koncepcija.

Detaliojo plano rengimas užtruko, nes dėl teritorijos svarbos teko rengti specialųjį planą, nustatantį piliavietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus, numatantį, kur ir kokio aukščio bus statomi pastatai ir pan. Specialiajam planui parengti prireikė gerų dvejų metų.

"Buvo prašyta palaukti su detaliuoju, nes norėta tiksliau nustatyti piliavietės ribas. Archeologai dirba labai intensyviai, tos ribos jau yra nustatytos", - sakė S. Stripinienė.

Numato pilies atstatymą

"Įgyvendinus detaliojo plano sprendinius laivų remonto įmonė čia nebeveiktų. Tačiau gali būti, kad liktų koks nors smulkus jachtų remontas. Yra išlikę didžiuliai P. Lindenau gamyklos pastatai, elingas. Galbūt dėl kai kurių vietų reikėtų skelbti atskirus konkursus, nes detalusis planas - ne techninis projektas, o tik strategijos nustatymas", - sakė S. Stripinienė.

Pagal naują detalųjį planą, visa minėta teritorija būtų skiriama daugiausia komercinei veiklai. Jeigu gyvenamųjų patalpų ir bus, jos užims labai nedidelę dalį. Intensyvesnis užstatymas numatomas prie Danės upės, greta jau esamų Jachtų centro ir Ryžių malūno pastatų.

Dokumentas numato visos teritorijos, taip pat ir P. Lindenau laivų statyklos, Danės krantinių tvarkymą, Pilies gatvės platinimą iki šešių eismo juostų. Tiesa, anot S. Stripinienės, šis daug karštų diskusijų sukėlęs sprendinys yra numatytas miesto bendrajame plane.

Ypač daug dėmesio skiriama piliavietei - plane numatomas maksimalus jos atstatymas. Darbai vyktų trimis etapais, iš kurių paskutinis - pats pilies atstatymas. Pirmaisiais dviem etapais būtų atkuriamos kurtinos, bastionai ir fosos.

Pristatydami koncepciją uostamiesčio architektams, detaliojo plano rengėjai siūlė ir atverti kuo platesnį vaizdą į piliavietės teritoriją. Tam tektų griauti "Astros" viešbutį, statyti žemesnę nei numatyta Pilies gatvėje planuojamą daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.

Taip pat diskusijai buvo pateikta įdomi mintis, jog ateityje būtų galima pagalvoti apie esamos uosto akvatorijos linijos keitimą, t. y. grąžinti istoriniuose dokumentuose aptiktą kranto liniją užpilant gruntu dalį esamo uosto kanalo.