Kylama į kovą už architektūros kokybę

Architektų manymu, egzistuoja labai bloga tendencija, kai visuomenė nėra informuoja apie miestų svarbiausių objektų architektūrines idėjas ir su jomis supažindinama tik paskutinę minutę, kai nieko keisti nebegalima.

"Užmirštama kokybė"

Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus, Vakarų Europoje kalbant apie pagrindinius miestų objektus visada išklausoma visuomenės nuomonė. Lietuvoje esą viską stengiamasi padaryti greitai, be problemų, tačiau jos vis tiek iškyla pradėjus projektuoti.

Anot V. Dapkevičiaus, ne tik architektai, bet ir Klaipėdos savivaldybės administracija susiduria su problema, kad kontroliuojančios institucijos gali pareikšti pastabas dėl projekto neatitikimo galiojantiems teisiniams reglamentams, planavimo dokumentams, tačiau išreikalauti architektūrinę kokybę, jeigu to nenori pats užsakovas ir jeigu to neapibrėžia koks nors įstatymas, yra labai sunku. [CITATA]

LASKAO pirmininko teigimu, iš esmės architektūrinė kokybė yra palikta pačių kūrėjų atsakomybei. Jis neslėpė, kad ji priklauso ir nuo architekto, nuo to, ar jis darbą padaro greitai, formaliai įvykdydamas užduotį ir pasiimdamas pinigus, ar nori pristatyti kokybišką produktą.

"Profesionalūs architektai šiuo metu daugiau dėmesio skiria teisiniams dalykams, spręsdami klausimus, kaip nepažeisti procedūrų. Tai užima nemažai laiko ir pastangų, o architektūra nukenčia dėl to, kad užmirštami kokybės dalykai", - sakė V. Dapkevičius.

Vienintelė vieša institucija, reikalaujanti architektūrinės kokybės, yra profesinė LASKAO ekspertų taryba, turinti tik rekomendacinio pobūdžio balsą. Miesto vyriausiasis architektas esą irgi ne visada yra pajėgus išreikalauti kokybės. Geriausiu atveju to galima tikėtis profesionaliai parengus projektavimo užduotį.

Panacėja - architektūriniai konkursai?

"Mes norime kartu su Klaipėdos savivaldybės atstovais apžvelgti dabar galiojančius įstatymus ir parodyti būdą, kaip vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu galima pagerinti architektūros kokybę. Manome, kad ne visiems, bet pagrindiniams miesto objektams, kurie atspindės jo kultūrinį veidą, esminėms teritorijoms, turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Tai yra numatyta viešuosiuose pirkimuose ir yra galimybių net skirti prizinį fondą", - sakė V. Dapkevičius.

Anot jo, prizinis fondas reikalingas kelių pirmųjų vietų nugalėtojams, nes norint profesionaliai parengti projektinius pasiūlymus reikia įdėti nemažai darbo, tad už tai turi būti mokama.

PAŽANGA. Uostamiesčio architektai su Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais jau pradėjo rengti pasitarimus prieš formuluojant viešųjų pirkimų užduotį. Pavyzdžiui, jau buvo aptarti Smiltynės gynybinių įtvirtinimų, Medelyno teritorijos perspektyvos. Laisvūno Kavaliausko nuotr.

LASKAO architektų manymu, architektūriniai konkursai yra pagrindinis būdas pasiekti architektūros kokybę. Tai esą rodo ir tarptautinė praktika. Pasak V. Dapkevičiaus, tokiu atveju įstatymai nepažeidžiami, architektų susidomėjimas didesnis, o ir užsakovas turi daugiau galimybių rinktis.

Beje, vėliau, po architektūrinio konkurso vykstant deryboms dėl projektavimo darbų atlikimo, užsakovas turi galimybę prizinio fondo sumą minusuoti iš pasiūlymo kainos. Vadinasi, jis gali sutaupyti pinigų, nes nuperka projektą, už kurio dalį jau yra sumokėta.

Jeigu pasirenkamas greitesnis būdas, viešieji prikimai gali būti vykdomi rengiant projekto konkursą be viešos ekspozicijos ir aptarimų, ekspertų vertinimo, kuris viešai visiems įvardintų projekto pliusus ir minusus, nebūna ir prizinio fondo.

Minėtoje rezoliucijoje teigiama, kad architektai galėtų prisiimti atsakomybę tik tuo atveju, jeigu tokie konkursai būtų organizuojamai pagal LAS parengtus nuostatus. Tada architektai sutiktų dalyvauti konkursų aptarimuose kaip ekspertai ir prisiimti atsakomybę už vertinimus. O dabar vertinimas esą vyksta labai greitai, nespėjus įsigilinti.

Žengiami pirmi žingsniai

KAO architektai su Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais jau pradėjo rengti pasitarimus prieš formuluojant viešųjų pirkimų užduotį. Pavyzdžiui, jau buvo aptartos Smiltynės gynybinių įtvirtinimų perspektyvos, kad nebūtų parengtas planas dėl plano, bet suformuoti tikslūs uždaviniai atsižvelgiant į tai, ko reikia.

Praėjusią savaitę aptartos ir galimos Medelyno teritorijos perspektyvos.

"Miestiečiai turi teisę žinoti apie architektūrines idėjas, kurias norima įgyvendinti. Tai nėra formalūs pasitarimai, jie reikalingi nuomonėms "sugaudyti", kad nebūtų taip, jog valdžia kažką iš viršaus nuleidžia, ir viskas. Jeigu mes visi tik slėpsimės ir dalyvausime tik tuose pirkimuose, kada paskutinę minutę pamatome, kas daroma, ir mums, ir visuomenei dėl to nebus gerai", - sakė V. Dapkevičius.

"Miestui planuoti reikia daugiau žmonių"

Kastytis MACIJAUSKAS, Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius

Suprantamas noras į miesto architektūrinį valdymą arba urbanistinį tobulinimą įtraukti daugiau pajėgų. Tačiau tokiu atveju iš biudžeto reikėtų skirti daugiau pinigų planavimui. Norint gauti geresnius rezultatus reikėtų, kad daugiau žmonių dirbtų, kad jie galėtų viską ramiai apsvarstyti, o ne plėšytųsi kaip išprotėję. Miesto planavimui tikrai reikia daugiau žmonių, nes procedūros užima labai daug laiko. Jeigu geras užsakymas, privati kompanija samdo daugiau darbuotojų. O mes turėdami tokį patį žmonių skaičių šiuo metu įgyvendiname 13 europinių projektų ir dar planuojame pusę miesto. Tai didžiulis biurokratinis darbas, kurio niekas nemato.
Klaipėdos meras pažymėjo, kad palyginti su kitais Lietuvos miestais, uostamiesčio valstybės tarnautojai, kuriuos dabar madinga vadinti valdininkais, yra pigiausi. Vadinasi, klaipėdiečiams jų išlaikymas kainuoja mažiausiai. Viena vertus, galima pasidžiaugti, o kita vertus, reikėtų pagalvoti, ar ne todėl nukenčia kokybė. Norint turėti kokybiškus produktus, reikėtų didinti valstybės tarnautojų skaičių, o mes stengiamės jį mažinti, norime jiems mokėti minimalias algas, bet pageidaujame, kad jie padarytų gerą produktą. Esant tokioms sąlygoms neretai ateina dirbti arba vidutinybės, arba patriotai. Kad geram architektui reikia mokėti, visi supranta, bet norime už minimalią kainą samdyti specialistą, kuris priimtų gerą valstybei ar miestui sprendimą. Politika pas mus tokia: už pigiausią kainą - geriausią produktą.
Architektūriniai konkursai, kai gali rinktis iš kelių variantų, kokybės klausimą bent iš dalies išsprendžia. Tačiau pinigų nuolatos trūksta ir jų tokiems dalykams neskiriama.
Įsivaizduoju, kad architektūrinis naujo muzikinio teatro pastato konkursas galėtų vykti, bet ne mes jį skelbsime. Tarp architektūrinių reikalavimų baseinui nurodyta, kad erdvinė koncepcija turi būti parinkta iš kelių variantų, kurie būtų pateikti svarstyti suinteresuotai visuomenei. Kad bent būtų galima atrinkti geriausią variantą, kurį vėliau būtų galima tobulinti. Svarbu ne vien architektūrinė išraiška, bet ir technologiniai dalykai, ir ekonominiai. Miestiečiai norės žinoti, kiek jiems tai kainuos. Kokiu būdu bus parinktas projektuotojas, spręs savivaldybės administracijos direktorė.

"Įstatyminė bazė tikrai prasta"

Ričardas MALINAUSKAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas

Mažiausia kaina ne tik architektūros srityje ne visada yra pats geriausias dalykas. Mes kartais jau taikome ir naudingiausio pasiūlymo, o ne mažiausios kainos principą. Tačiau tokiu atveju susiduriama su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, su rizika, kad konkursas bus apskųstas. Jeigu laimi ne mažiausią kainą pasiūliusieji, kiti konkursų dalyviai tuojau skundžia. Apskundimas praktiškai nieko nekainuoja, o įvairių projektų įgyvendinimas sutrukdomas ne tik mėnesiais, bet ir metais. 
Šiandien viešųjų pirkimų įstatyminė bazė yra tikrai prasta. Ačiū Dievui, tiek Vyriausybėje, tiek Seime girdisi norų koreguoti šį įstatymą.
Architektūra, menas, grožis - visi tie dalykai, ko gero, kiekvieno žmogaus yra skirtingai suprantami. Kartais ir labai garsių architektų darbai būna ne visiems priimtini ir netgi suprantami. Manau, norint surasti geriausius sprendimus architektūros srityje niekada nebus per daug ginčų, konsultacijų. Manau, kad architektūrinius konkursus reikėtų rengti jau ir dabar, atsižvelgiant į galimybes ir poreikius, nes kai Europa atsigaus po krizės, jau daug ko bus pridaryta ir gali būti per vėlu.

"Jei jau Naujoji Akmenė supranta..."

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė

Galima pasidžiaugti, kad miesto Taryba, tvirtindama detaliojo plano koncepciją, neabejodama priėmė sprendimą rengti naujojo baseino pastato atvirą architektūrinį konkursą. Dabar laukiama žingsnių iš administracijos dėl konkurso paskelbimo. Teko girdėti iš kolegų, kad administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė susitikime su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovais tvirtai pažadėjo, kad toks konkursas bus. Jeigu net Naujosios Akmenės valdžia supranta, kad tai yra pažangu ir surengė pagrindinės aikštės sutvarkymo architektūrinį konkursą, sulaukusį 19 dalyvių iš visos Lietuvos, tad nemanau, kad Klaipėdos vykdomoji valdžia būtų mažiau pažangi ir nesuprastų konkurso reikšmės šio statinio kokybei. Konkurso rezultatai bus pateikti ir klaipėdiečių teismui - labai svarbu, kad miesto gyventojai nuo pat pradžių būtų supažindinami su svarbių objektų statyba. Drįstu neabejoti, kad esant aiškiam biudžetui ir galutinai apsisprendus dėl statybos vietos, bus skelbiamas ir architektūrinis naujojo Muzikinio teatro pastato konkursas.