Kvapų medžioklėje vienija jėgas

Posėdžio pradžioje bendruomenės nuomonę išsakė vienas rajono gyventojas, gyvenantis 600 metrų atstumu nuo UAB "Neo Group". Jis stebėjosi, kad yra nustatytos sanitarinės zonos ir įvairios higienos normos, tačiau kvapams tai esą negalioja. Pasak kalbėjusiojo, keista, kai, pasiskundus dėl smarvės, oro tarša matuojama tik sanitarinėje zonoje, o už jos ribų matavimai esą nedaromi. Vyriškio nuomone, galėtų būti praplėstos sanitarinės zonos ribos, matavimai atliekami ir už jos.

"Mes, gyventojai, suprantame taip, kad sanitarinės zonos reikalingos tam, kad už jų nebūtų nei kvapų, nei triukšmo", - aiškino žmogus ir pridūrė abejojantis, ar į šią problemą žiūrima rimtai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė paaiškino, kad nagrinėjami skundai, susiję su gyvenamosiomis ar visuomeninės paskirties patalpomis, o kvapų kontrolė vykdoma tik gavus skundą.

A. Šlepetienė minėjo, kad 2014 m. buvo gauta 10 skundų dėl kvapo, iš jų pagrįstas buvo 1, 2015 m. - 18 skundų (pasitvirtino 4), šiais metais jau gauta 10 skundų, iš kurių 1 buvo pagrįstas, 2 dar nagrinėjami, juose minimos bendrovės UAB "Branda LT" ir UAB "Mestilla".

"Su "Branda LT" turime nemažai problemų", - ne pirmą kartą tikrintojų akiratin pakliūnančią įmonę išskyrė A. Šlepetienė.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys nurodė, kad nors skundžiamasi bendrovių tarša, dažniausiai jos nepasiekia joms leistino išmetamų teršalų skaičiaus. Pavyzdžiui, 2015 m. iš dešimties taršiausių Klaipėdos įmonių savo ribą viršijo tik viena bendrovė, o kai kurios buvo pasiekusios vos trečdalį leidžiamų išmesti teršalų. Beveik tokia pati padėtis ir rajone - iš trijų taršiausių bendrovių nė viena neviršijo leidžiamos ribos.

NAUJOVĖ. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo keli teisės aktai, kurie padės reguliuoti ne tik oro, bet ir vandens, miškų taršą, žolės deginimą. Vienas esminių dalykų - bus galima taikyti poveikio priemones juridiniams asmenims, t. y. jiems bus lengviau skirti baudas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Aplinkos ministerijos Oro taršos skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius pažymėjo, kad kvapų kontrolė nėra ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kompetencija.

"Žmogaus nosis jaučia net tas medžiagas, kvapus, kurių negalima nustatyti technika. Ne visi kvapai yra kenksmingi, tiesioginės žalos nedaro, turi placebo efektą, veikia taip, lyg būtų tikrai kenksmingas faktorius", - susirinkusiesiems aiškino E. Leonavičius.

Jam replikavusi Klaipėdos rajono tarybos, rajono Bendruomenės sveikatos tarybos narė Audronė Balnionienė teigė, kad nėra nekenksmingų kvapų - jei tiesiogiai ir nekenkia sveikatai, jie neigiamai veikia žmogaus psichiką bei gyvenimo kokybę.

Pasak E. Leonavičiaus, nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo keli teisės aktai, kurie padės reguliuoti ne tik oro, bet ir vandens, miškų taršą, žolės deginimą. Dar kelis teisės aktus rengiamasi priimti ateityje. Vienas esminių dalykų - bus galima taikyti poveikio priemones juridiniams asmenims.

"Baudos paprastai skiriamos atsakingam asmeniui, todėl juridiniams asmenims skirti buvo sudėtinga, nes neatsirasdavo atsakingo", - sakė ministerijos atstovas.

Numatyta, kad baudos už taršą gali siekti net iki 150 tūkst. eurų.

Išklausę specialistų pranešimus Klaipėdos miesto bei rajono bendruomenės sveikatos tarybų nariai sutarė, kad kvapų monitoringas būtų labai svarbus.

Posėdyje nuspręsta, kad Klaipėdos miesto ir rajono bendruomenės sveikatos tarybos vienys jėgas kvapų problemai spręsti. Svarstoma galimybė pačioms taryboms imtis padėties stebėjimo, mėginių ėmimo ir tyrimo. Esą būtų galima sukurti programą, kurią vykdytų abi Savivaldybės. Planuojama, kad bus parengti dokumentai, kurie suteiktų teisę tai daryti.

TERŠĖJAI. Specialistų duomenimis, keičiasi didieji teršėjai - 2012 m. 75 proc. teršalų į orą Klaipėdos regione išmetė energetikos sektorius, 25 proc. - pramonė, o 2015 m. - 64 proc. energetika ir 36 proc. pramonė.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

NAUJOVĖ. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo keli teisės aktai, kurie padės reguliuoti ne tik oro, bet ir vandens, miškų taršą, žolės deginimą. Vienas esminių dalykų - bus galima taikyti poveikio priemones juridiniams asmenims, t. y. jiems bus lengviau skirti baudas.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.