Kvapai erzina ir miesto, ir rajono gyventojus

Senais laikais saldainiais ir apyniais kvepėjęs Klaipėdos senamiestis berods niekam neigiamų emocijų nekėlė. Tačiau, kaip sakoma, kiti laikai, kiti ir kvapai. Naftos, rapsų aliejaus, valymo įrenginių, išmetamųjų automobilių dujų ir aibė kitų kvapų veda iš kantrybės miestiečius. Ne veltui teigiama, jog kvapų poveikis, sužadinantis specifines emocijas, psichikai yra labai stiprus. Tačiau vieni numoja ranka į kvapus, o kiti mina įvairių tarnybų slenksčius ir skundžiasi.

POVEIKIS. Medikai teigia, jog malonūs kvapai kelia džiaugsmą, ramina nervų sistemą, o nemalonūs atvirkščiai - slegia, erzina ir net mažina apetitą. FOTOLIA nuotr.

Nagrinėja ne visus skundus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, šiemet gauta 16 gyventojų skundų, susijusių su kvapais, sklindančiais dėl įvairių pramonės įmonių vykdomos veiklos. Iš jų - 8 dėl UAB "Mestilla", 2 - dėl AB "Klaipėdos nafta", 4 - dėl AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Klaipėdos kartonas" nuotekų valymo įrenginių, 2 pareiškėjai įmonės nenurodė. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš 16 skundų 11 parašė vienas asmuo, gyvenantis pietinėje miesto dalyje.

"Noriu pabrėžti, kad skundas pagal įstatymus nenagrinėjamas, jei įmonėje buvo atliktas ūkinės komercinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, rodantis, jog neviršytos ribinės vertės ir vėliau ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos nepasikeitė", - sakė VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė. Anot jos, bendrovė "Mestilla" dar vasarą pateikė kvapo pažemio koncentracijos modeliavimo ataskaitą, kurios duomenimis kvapo koncentracija neviršija higienos normos reikalavimų.

"Gavę skundų dėl "Mestillos" kreipėmės į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD), prašydami informuoti, ar po kvapo modeliavimo šioje įmonėje nepakito ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos - ar nebuvo keistas gamybos procesas, gamybos apimtys ir kita. Departamentas atsakė, jog nėra gavęs įmonės paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (TIPK) koreguoti dėl gamybos proceso pakeitimo ar gamybos apimčių padidėjimo.

Taip pat gavome informaciją iš departamento, kad, pernai birželį paėmus mėginius iš šios įmonės taršos šaltinių, buvo aptikti teršalai, kurie nėra įtraukti į TIPK leidimą. Todėl pakartotinai kreipėmės į KRAAD, prašydami informuoti, ar teršalų, neįtrauktų į TIPK leidimą aptikimas ir ozonatoriaus įrengimas, nėra laikomas įmonės ūkinės veiklos sąlygų pasikeitimu", - pasakojo A. Šlepetienė.

Iš KRAAD buvo gautas atsakymas, jog įmonei duotas privalomasis nurodymas atlikti detalią stacionarių teršalų emisijų analizę, kurios duomenimis remdamasi įmonė pateiks paraišką TIPK leidimui koreguoti, bei informavo, kad "Mestilla" pateikė valymo įrenginių (skruberio ir ozonatoriaus) derinimo darbo grafiką. "Kadangi ankstesnės sąlygos nepasikeitė skundų dėl kvapų, susijusių su "Mestillos" vykdoma veikla, ir nenagrinėjome. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti", - sakė A. Šlepetienė.

Kvapus sunku "pagauti"

Pasak A. Šlepetienės, iš dviejų gautų skundų dėl kvapų, susijusių su AB "Klaipėdos nafta" vykdoma veikla, vienas skundas buvo išnagrinėtas, kito skundo nagrinėjimas tęsiamas.

"Aiškinantis Sportininkų gatvės gyventojų skundą, kvapų kontrolės komisija konstatavo, jog jaučiamas kvapas gali būti siejamas su įmonės veikla, ir nustatė, kad pažeisti TIPK reikalavimai, todėl skundas tolimesniam nagrinėjimui buvo persiųstas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nagrinėdami kitą, Liepojos gatvės gyventojų skundą, nustatėme, jog gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su įmonės veikla, tačiau Klaipėdos agentūros specialistai AB "Klaipėdos nafta" neplaninio specifinio patikrinimo metu technologinių procesų pažeidimų nenustatė. Todėl, gavus iš pareiškėjų signalą dėl nemalonaus kvapo, aplinkosaugos specialistai pagal nustatytą tvarką gyvenamojoje aplinkoje turi atlikti cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, tyrimus.

Vėliau, pasak A. Šlepetienės, jei nebus nustatyta cheminių medžiagų (teršalų) viršijimo, jau VSC organizuotų kvapo koncentracijos vertinimą.

A. Šlepetienės teigimu, aiškinantis pietinės miesto dalies gyventojo skundus dėl kvapų, sklindančių iš AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Klaipėdos kartonas" nuotekų valymo įrenginių, keletą kartų buvo sudarytos kvapų kontrolės komisijos. Pareiškėjų nurodytomis valandomis įvairiu paros metu bei esant pietryčių vėjui šios komisijos buvo nuvykusios į pareiškėjų gyvenamąją aplinką.

"Tačiau nė karto nepavyko užfiksuoti jokio nemalonaus kvapo. Pažymėtina, kad pareiškėjai nė karto nebuvo susitikę su kvapų kontrolės komisija, nors, nuvykus į nurodytą gyvenamąją aplinką, jie buvo kviečiami", - sakė A. Šlepetienė.

Labiau dvokia savaitgaliais

Į nemalonių kvapų problemą daug kartų gilinosi ir miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba, taip pat Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas. Jų nariai aplankė visas skunduose minimas įmones, aiškinosi, kas daroma, kad į miestą nesklistų nemalonūs kvapai. Pažymėtina tai, kad beveik visos įmonės daug investuoja į tai, kad tų kvapų neliktų ar bent jų sumažėtų.

"Pastebėjome, kad įmonės galėtų susivienyti bendrai veiklai, kad neliktų tos smarvės. Pavyzdžiui, Dumpiuose įsikūrusios įmonės. Patys nuvažiavome įsitikinti, kas skleidžia tuos kvapus. Ir įsitikinome: sąvartynas nesmirdi, "Klaipėdos vandens" įmonė įsirengusi modernius valymo įrenginius, niekas nebedvokia, tačiau prie "Klaipėdos kartono" valymo įrenginių jau kvapelis nekoks. Abiejų įmonių įrenginiai vieni šalia kitų, vieni dvokia, kiti ne. O juk įmonės galėtų sujungti bendrai veiklai tuos įrenginius ir tuomet smarvės nebeliktų, o dabar žmonės ir nežino, kas ko nkrečiai tuos kvapus skleidžia", - kalbėjo Bendruomenės sveikatos tarybos (BST) pirmininkas prof. Artūras Razbadauskas, praėjusią savaitę vykusiasiame jungtiniame BST bei Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Beje, kad nemalonų dvoką Dumpiuose skleidžia būtent "Klaipėdos kartono" valymo įrenginiai, daugeliui buvo naujiena, nes nuo seno buvo įprasta neva skleidžiama smarve kaltinti kitas ten įsikūrusias įmones.

Jungtiniame posėdyje nutarta kitų metų pradžioje surengti kelis neplaninius patikrinimus, taip pat ir poilsio dienomis ar net naktį, siekiant išsiaiškinti, kas iš įmonių išties skleidžia dvoką, erzinantį gyventojus.

"Daugiausia žmonės ir skundžiasi, kad jų gyvenamojoje aplinkoje kvapai atsiranda būtent savaitgaliais ar naktį, todėl reikėtų tai patikrinti. O jei tikrai užfiksuosime kvapus, imsimės tolimesnių priemonių", - sakė A. Razbadauskas.

Įmonės investuoja milijonus

"Daug ką galima sakyti ir kaltinti, kas skleidžia kokius nors kvapus. Nėra jokių įrodymų, kad būtent mūsų valymo įrenginiai skleidžia kvapus, remiamasi tik subjektyvia kažkieno nuomone. Dumpiuose yra daug įmonių objektų, tarp jų ir išlikusi sena netvarkyta, 5 ha plotą užimanti miesto nuotekų dumblo saugojimo aikštelė. Turi būti įrodyta, kas konkrečiai skleidžia kvapus. Mes net pasirengę finansuoti tyrimus, kooperuojantis su kitomis įmonėmis, jeigu to prireiks", - sakė bendrovės "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas.

Jo teigimu, bendrovės valymo įrenginiai Dumpiuose užima apie 30 ha teritoriją. Paskutinioji investicija į valymo įrenginius siekė apie 300 tūkst. litų.

Bendrovės "Klaipėdos nafta" teritorijoje šiuo metu jau montuojamas naftos produktų kvapus naikinsiantis rekuperatorius. Anksčiau skelbta, kad šis įrenginys bus pastatytas iki Naujųjų metų. Jis utilizuos angliavandenilių garus iš geležinkelio estakadų.

Būtent geležinkelio estakados naftos terminaluose yra pagrindinis angliavandenilių išmetimo židinys, todėl bendrovė skelbė, jog ryžosi brangioms, bet būtinoms investicijoms siekiant kiek įmanoma apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo nemalonių kvapų.

Rekuperatoriaus gamybos vertė siekia apie 3 mln. litų.

Kvapai aktualūs ir rajonui

Nemalonūs kvapai erzina ir Klaipėdos rajono gyventojus. Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė teigė, jog tiek savivaldybė, tiek visuomenės sveikatos specialistai nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl kvapų. Tiesa, skundų nėra labai daug.

Pasak vedėjos, atsižvelgiant į tai, iš kokių rajono vietovių skundžiamasi, šiemet surengta gyventojų apklausa dėl vykdomos ūkinės veiklos galimai skleidžiamų kvapų, kurią atlieka atestuota įmonė. "Šiuo metu jau apklausta per 300 Jakų, Sudmantų, Ketvergių gyventojų, baigiama Gargždų ir Agluonėnų gyventojų apklausa.

Apklausoje dalyvauja įvairaus amžiaus gyventojai, vyrai ir moterys. Įdomu tai, kad visi apklaustieji nurodė, kad jų gyvenimo kokybei kvapų įtaka yra labai svarbi. Į klausimą, ar jaučia nemalonius kvapus savo gyvenamojoje aplinkoje, atsakė 75 proc. Jakų, 67,6 proc. Sudmantų, 44 proc. Ketvergių gyventojų", - pasakojo L. Kaveckienė.

Pagal jos pateiktus duomenis, didžioji apklaustųjų dalis patvirtino, kad kvapai būna stiprūs, jiems įtakos turi vėjo kryptis, paros ir net metų laikai (Ketvergiuose). Apklausos duomenimis, 25 proc. gyventojų labai erzina pašalinis kvapas, 30 proc. nemalonu dėl to būti lauke, atsidaryti langą.

Gyventojai sieja nemalonius kvapus su aplink veikiančiomis pramonės įmonėmis. Ketvergiškiai užuodžia Dumpių valymo įrenginių dvoką, Sudmantų bei Jakų gyventojai jaučia tabako, plastmasės gamyklų, rapsų aliejaus kvapus. Pasak L. Kaveckienės, gargždiškiai taip pat yra skundęsi dėl pramonės rajone veikiančių įmonių, agluonėniškiai - dėl kiaulių fermos skleidžiamų kvapų.

"Manome, kad sklindantys nemalonūs kvapai sukelia gyventojams nepatogumų, kenkia jų gyvenimo kokybei. Buvo net pasakymų, kad kvapai tiesiog kelia šleikštulį, pykina. Apklausa parodė, kad beveik nebuvo tokių gyventojų, kurie visai neužuostų jokių kvapų.

Reikia manyti, kad apklausos rezultatai būtų visai kitokie, jei būtų kalbinami toli nuo pramonės įmonių gyvenantys žmonės. Kitais metais gyventojų apklausa bus baigta, gautus rezultatus svarstysime, ieškosime priemonių, kaip sustabdyti nemalonių kvapų sklidimą", - sakė L. Kaveckienė.

Gyventojai, kuriuos jų gyvenamojoje aplinkoje nuolat erzina nemalonūs kvapai, susiję su ūkine veikla, kviečiami informuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą (Klaipėda, Liepų g. 17, tel (8 46) 41 03 34, faks. (8 46) 41 03 35, el. paštas: info @klaipedosvsc.sam.lt).