Kurias stintas rinktis - lietuviškas ar latviškas?

Šiuo metu naujajame turguje vieno kilogramo stintų kaina svyruoja nuo 10 iki 15 litų. Pigiau įvertintos sušaldytos ir pavadintos "latviškomis". O brangesnės esą sugautos ties Lietuvos pakrante ir yra visiškai šviežios. Būtent jos yra mieliau perkamos.

Iki šiol vyravo mitas, kad mūsų šalies jūros priekrantėje sugautos stintos yra didesnės ir, savaime suprantame, skanesnės. O "latviškosios" esą kur kas smulkesnės.

Klaipėdietis žvejys Algirdas Aušra šaiposi iš tokių prietarų.

"Kuo skiriasi stintos, sugautos kur nors prie Šventosios krantų, nuo stintų, sugautų vos už kelių kilometrų į šiaurę, ties Pape? Manau, kad niekuo. Tai tų pačių žuvų rūšis. Tik vienos prieš nerštą Nemuno žemupyje kažkodėl būriuojasi ties Lietuvos krantu, o kitos neršia Latvijos upėje. Štai ir visas skirtumas", - aiškino A. Aušra.

Jo manymu, jei žuvys šviežios ir tinkamos vartoti, galima pirkti bet kurias. Juo labiau kad visos jos sugautos toje pačioje jūroje. O jei tai tokios pačios žuvys, tai kam už jas mokėti brangiau?

Šiuo metu yra pats stintų žvejybos sezonas, kuris tęsiasi nuo lapkričio pabaigos iki vasario-kovo.

Tačiau kai kurie priekrantės žvejai nepraleidžia progos pasiskųsti, kad laimikis labai menkas. O dažniausiai jo išvis nepavyksta sugauti. Palangos žvejys Viktoras skundėsi, kad šiuo metu Palangoje stintomis nė nekvepia.

"Jei nėra šių žuvų kvapo, vadinasi, nėra ir pačių žuvų", - sakė žvejys.

Užtat Klaipėdos priekrantės žvejys Mindaugas Kulakauskas laimikio stoka nesiskundė.

"Nelabai daug pagauname, tačiau vis tiek tai kur kas daugiau nei prieš dvejus trejus metus. Tuomet visi skundėmės, kad stintų išvis nebeliko. Šiemet situacija kur kas geresnė. Jei nepakiš kojos nepalankūs orai, tai žuvų tikrai sugausime", - "Vakarų ekspresui" sakė žvejys.

Prieš dvejus metus priekrantės ir Nemuno deltos žvejai svaidėsi kaltinimais, esą stintų pritrūko dėl oponentų veiklos. Rusnės ir Šilutės žvejai kaltino klaipėdiečius, neva tie savo tinklais užtveria kelią stintoms į Kuršių marias, todėl jos nebeatplaukia neršti į Nemuną. Klaipėdiečiai kaltino konkurentus, esą stintas gaudo pačiose nerštavietėse, o pilnus šių žuvų tinklus iš Nemuno traukia net traktoriais. Esą todėl neliko mailiaus, iš kurio galėtų užaugti suaugusios žuvys. Todėl buvo siūloma išvis uždrausti stintų žvejybą per nerštą.

Galiausiai ir vieni, ir kiti rado bendrą priešą - latvius, kurie stintas neva gaudo dideliais laivais traluodami tinklus. O taip esą šių žuvų sugaunama kur kas daugiau nei statant tinklaičius.

Tačiau senesni žvejai aiškina, kad stintų populiacija gausėja ir mažėja cikliškai, kas kelerius metus. Jei dvejus trejus metus šių žuvų buvo sugaunama mažiau, tai šiuo metu laimikis turėtų didesnis.

"Šių, nacionalinių lietuvių žuvų, tikrai nepritrūksime", - ramino žvejai.