Kretingos planas: sulaikyti jaunimą, įdarbinti senolius

Strategiją asociacija parengė kartu su VšĮ "Darni socialinė raida" konsultantais. Strategijai, kurios bendra vertė - 641 167 eurai, jau pritarė asociacijos visuotinis narių susirinkimas, Kretingos taryba. Rytoj dokumentą analizuos ir jo atitikimą regiono plėtros planui tikrins Regiono plėtros taryba, o iki vasario 15 d. strategija bus pateikta Vidaus reikalų ministerijai vertinti.

Tuo atveju, jei strategijai būtų skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, visi Kretingos miesto teritorijoje veikiantys viešieji ir privatūs juridiniai asmenys bus kviečiami teikti projektų paraiškas.

"Planuojame, kad realūs strategijos įgyvendinimo veiksmai prasidės 2017-aisiais, nes šie metai bus skirti dokumentacijos rengimui, konkursų sąlygų sudarymui ir teisinės platformos parengimui", - sakė Jurgita Cinskienė, strategiją rengusios asociacijos Kretingos miesto vietos veiklos grupės vadovė.

Prioritetas jaunimui

J. Cinskienė džiaugiasi aktyviu kretingiškių dalyvavimu kuriant šį planą. Teikti savo pasiūlymus buvo kviečiami visuomeninių organizacijų, įmonių, biudžetinių organizacijų atstovai ir tiesiog aktyvūs miestiečiai. Buvo įkurtos dvi darbo grupės, kurios pateikė daugiausiai pasiūlymų ir ieškojo būdų, kaip kretingiškių pateiktas idėjas pritaikyti prie svarbiausių strategijos tikslų: mažinti socialinę gyventojų atskirtį bei didinti jų užimtumą.

"Keista ir neįprasta buvo, kad rengiant šį dokumentą nuošalyje liko infrastruktūros klausimai, o dėmesys buvo sutelktas į žmogiškuosius išteklius. Tai žmones glumino. Kitu iššūkiu tapo Kretingos sezoniškumo problema. Mūsų miestas specifinis, nes yra įsikūręs tarp kurorto ir didmiesčio, tad vasarą daugelis kretingiškių dirba Palangoje, kita dalis užimta Klaipėdoje. Apskritai Kretingos gyventojų nedarbo lygis Lietuvos kontekste nėra blogas, vasaros sezono metu jis yra tik apie 5 procentus - perpus mažiau nei šalies vidurkis, tačiau šaltuoju metų laiku nedarbas išauga dvigubai ir daugiau. Tad ieškojome priemonių, kurios padėtų spręsti šią problemą", - sakė J. Cinskienė.

Vienu iš strategijos prioritetų, anot pašnekovės, tapo gyvenimo ir darbo sąlygų jaunimui gerinimas.

"Paskutinių metų statistika rodo, kad jaunimo nedarbo procentas Kretingoje yra aukščiausias. Dėl to mūsų rajonas stipriai sensta, nes jauni žmonės palieka rajoną ir išvyksta į kitus miestus arba į užsienį. Naujausiais duomenimis, Kretingoje liko 18 tūkstančių gyventojų. Strategijoje numatytos priemonės - kurti erdves jaunimo užimtumui ir laisvalaikiui, siūlyti galimybes tikslingai pasirinkti profesiją. Buvo laikas, kai buvo vykdomas didelis respublikinis profesinio orientavimo projektas, kuris labai pasisekė ir liko bazė, kurioje galima tęsti šią veiklą. Kitas svarbus aspektas - sudaryti sąlygas jaunimui pasisemti patirties konkrečiose įmonėse", - apie planus pasakojo grupės vadovė.

Dėmesys neįgaliesiems

Siekiant sumažinti Kretingos miesto gyventojų socialinę atskirtį strategijoje atkreiptas dėmesys į neįgaliuosius.

"Dabar situacija yra tokia, kad neįgalieji - potencialūs darbuotojai - yra paruošti integracijai į darbo rinką, tačiau darbdaviai palikti nuošalyje. Nors turime neįgalių žmonių darbo asistentą, tačiau jo neišnaudojame, nes į procesą nėra įtrauktos įmonės, kurios tikrai galėtų su to asistento pagalba įdarbinti neįgalius žmones. Sujungus šias grandis neįgalieji galėtų realizuoti savo gebėjimus, sumažėtų krūvis juos prižiūrintiems artimiesiems, sykiu butų ugdoma įmonių socialinė atsakomybė", - vardino J. Cinskienė.

Bočių namai

Pašnekovė pridūrė, jog dar viena didelė grupė socialinę atskirtį patiriančių kretingiškių yra priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonės.

"Jie yra aktyvūs, veiklūs, tačiau neturi kur dėtis", - pastebėjo asociacijos vadovė, pristatydama Bočių namų idėją.

Norima įkurti tokius namus, kuriuose brandaus amžiaus kretingiškiai galėtų praleisti laisvalaikį, realizuoti savo verslo idėjas ir savanoriauti: pasidalinti sukauptomis žiniomis, patirtimi ir laiku su tais, kuriems to reikia.

"Pavyzdžiui, jie galėtų padėti neįgaliesiems, skirti dėmesio mažiems vaikams, kurie nepatenka į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir senjorams, kurie negali savimi pasirūpinti", - dėstė pašnekovė.