Kretingiškių šiukšlės virsta pinigais

Kretingos rajono taryba pritarė, kad nuo vasario 1 d. būtų didinamas vietinės rinkliavos mokestis už buitinių atliekų surinkimą.

Ir ne šiaip sau didinamas, o nemažai - net 40 proc. Vietoj iki šiol buvusių 5,92 lito per mėnesį vienas rajono gyventojas turės mokėti 8,3 lito.

Pasak Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos, mokestis padidėjo vien dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro siekio nepatirti išlaidų dėl deginamų šiukšlių.

„Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2016 metų 50 proc. sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų kiekį, jas jau išrūšiuotas deginant ar panaudojant kitaip. Klaipėdoje veikianti šiukšlių deginimo gamykla vieną atliekų toną, mano žiniomis, sudegina už 90 litų. Norėdamas kompensuoti šias išlaidas, KRATC praėjusių metų rugsėjo pradžioje padidino vadinamąjį vartų mokestį - įkainius už vienos tonos šiukšlių priėmimą į sąvartyną. Nuo 54,09 lito iki 79 litų“, - sakė J.Mažeika.

Kretingos rajono savivaldybė neskubėjo paklusti KRATC nurodymams padidinti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą bei tvarkymą ir kreipėsi į teismą.

Tačiau pernai gruodį pastarasis priėmė KRATC palankų sprendimą.

Kretingos valdžiai teko ne tik didinti rinkliavą, bet ir užkrauti ant gyventojų pečių per kelis mėnesius bylinėjimosi dėl padidinto vartų mokesčio susikaupusią apie 130 tūkst. litų skolą.

Negana to, nuo šių metų pradžios KRATC vartų mokestį padidino iki 122,71 lito. Nuo šios liepos planuojama jį pakelti iki 150 litų, o nuo kitų metų pražios - net iki 220 litų.

„Kokia gyventojų nuomonė? O kokia ji dar gali būti. Bet kokių mokesčių padidinimas žmonėms nėra malonumas. Tuo labiau kad pas mus mokesčiai didėja sparčiau, nei auga atlyginimai“, - konstatavo Kretingos rajono meras.

Nors vienbalsiai sutinkama, kad mokestį už šiukšles sumažintų atliekų rūšiavimas, Kretingos rajono valdžia pripažįsta, jog tam dar ne tik nepasiruošusi, bet ir pats rūšiavimas jai būtų nuostolingas.

Rajono valdžioje esantys politikai piktinasi, kad savivaldybė yra įsprausta į kampą. Ji duoda KRATC atliekas šiukšlių deginimo gamyklai kūrenti ir dar už tai yra priversta vis brangiau susimokėti.

Nors Kretingos rajono savivaldybė yra 2003 metais septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių (Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonų) įkurtos bendros įmonės KRATC akcininkė, J.Mažeika neslėpė, kad kretingiškiai jokios įtakos jos valdymui neturi.

„Mums kelia nuostabą ne tik KRATC vadovų ir darbuotojų atlyginimų dydžiai. Bendrovės valdybos nariai yra jos darbuotojai ir Klaipėdos miesto atstovai. Mes jos valdyme nedalyvaujame, o norėtume, kad kiekviena iš septynių savivaldybių turėtų savo balsą“, - tvirtino J.Mažeika.

Šią situaciją žadama bandyti pakeisti jau pačiu artimiausiu metu.

„Birželį baigiasi su KRATC pasirašyta sutartis ir ruošdamiesi deryboms mes jau pradėjome pokalbius su likusiomis savivaldybėmis. Sieksime savivaldybėms palankesnės sutarties. Nors turime nedaug KRATC akcijų, kaip akcininkai norime keisti bendrovės valdymo struktūrą“, - sakė J.Mažeika.

KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės teigimu, didesnių išlaidų reikia siekiant geresnės atliekų tvarkymo kokybės.

„Antrinis rūšiavimas, deginimas, atliekų surinkimo aikštelių įrengimas ir išlaikymas - visa tai didina bendrovės veiklos sąnaudas. Todėl išaugus sąnaudoms buvo padidintas sąvartyno vartų mokestis visoms septynioms regiono savivaldybėms, nes būtent jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą. KRATC vartų mokestį perskaičiuoja kartą per metus. Šiems metams jis yra patvirtintas ir nebus keičiamas. Kitais metais jis didės ar mažės - dar nežinia“, - sakė R.Šličienė.

KRATC atstovai atmetė Kretingos rajono valdžios priekaištus dėl brangaus šiukšlių deginimo elektrą ir šilumą gaminančioje jėgainėje.

„Kad nuo 2013 metų atliekos bus tvarkomos sudeginant, dar 2010 metais žinojo visos savivaldybės ir jos yra pritarusios tokiam atliekų tvarkymo būdui. Tai leido KRATC ir kartu visoms regiono savivaldybėms įvykdyti iškeltus aplinkosauginius reikalavimus. Už tonos komunalinių atliekų sudeginimą termofikacinėje jėgainėje mokame 79 litus ir PVM“, - tvirtino R.Šličienė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“