Kormoranais kitąmet rūpinsis anksčiau

Kormoranais kitąmet rūpinsis anksčiau

Aplinkosaugininkai tikina, kad pasimokė iš šiemet užsitęsusių viešųjų pirkimų, tad kitąmet rūpintis tuo, kas turi baidyti Juodkrantės siaubūnais vadinamus kormoranus, pradės kur kas anksčiau.

Jau nuo 2007 m. kormoranų gausa reguliuojama baidant paukščius ir atšaldant apie trečdalį dėčių. Šie paukščiai baidomi naudojant garsines ir vizualines priemones - manekenus, baidykles, šūvį imituojančius garso įrašus, ultragarsą, pirotechniką. Viešieji pirkimai tokiai paslaugai rengiami kasmet, tačiau šiemet procedūros buvo vilkinamos ir gamta jų pabaigos nusprendė nelaukti - konkurso nugalėtojai paaiškėjo tada, kai kormoranų jaunikliai jau buvo išperėti. O kėsintis į jau išperėtų kormoranų jauniklių gyvybę draudžia teisės aktai.

Juodkrantės gyventojams toks aplaidus valdininkų požiūris yra nesuvokiamas.

"Kormoranų kolonija plečiasi neįsivaizduojamu greičiu. Jos skleidžiama smarvė yra siaubinga. Baisu, kad naikinama gamta ir sulesamos žuvys, tačiau ne ką mažiau siaubinga yra apdergtas miestas ir žala mūsų gyvenimo kokybei. Net dviračiais važiuoti kur panorėję negalime - toks dvokas aplink. Už dešimties metų apskritai turbūt iš namų nosies kišti negalėsime", - teigė Juodkrantės gyventojas Vilius Skučas.

Praėjusią savaitę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNPD) susitiko aptarti šio klausimo su Aplinkos ministerijos atstovais. KNNPD vadovės Aušros Feser teigimu, "visi sutinka, kad kormoranų kiekį būtina reguliuoti".

"Gaila, kad viešųjų pirkimų konkursas šiemet vėlavo, tačiau ateityje tokia klaida nepasikartos - pirkimus ketinama daryti iš anksto. Juos pradėsime jau vasarį", - žadėjo A. Feser.

Anot jos, minėto pasitarimo metu taip pat sutarta, kad konkurso metu paslaugas reikėtų pirkti ne metams, o dvejiems.

Informacija

Didieji kormoranai Juodkrantėje apsigyveno dar XIX a. pradžioje. Tiesa, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui, buvo išnaikinti, nes sulesdavo per daug žuvies ir kėlė grėsmę garnių populiacijai. Į Kuršių neriją šie juodieji atvykėliai, dar vadinami jūrų krankliais, sugrįžo apie 1978 m. Juodkrantėje gyvenantys kormoranai maitinasi Kuršių mariose - jų maistu tampa daugelis vandens augalų bei gyvūnų, tačiau daugiausiai jie minta žuvimi. Kasdien vienas kormoranas sulesa apie 0,75 kg kuojų, ešerių, plekšnių, ungurių, builių.
Kita bėda - rūgščios kormoranų išmatos, veikiančios sengirės, šalia kurios įkurta kormoranų perimvietė, medžius. Kormoranų išmatos augmeniją sunaikina per 1-3 metus. Juodkrantės sengirėje, maždaug 20 ha plote, dėl jų išmirė pušys. Nuo 2012-ųjų pradėtas kormoranų paveikto miško atkūrimas, tačiau šįmet paaiškėjo, kad Juodkrantės kolonijoje gyvenantys kormoranai plūstelėjo į naujus sengirės plotus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder