Patyrę paukščių stebėtojai LŽ pažymėjo, kad didesnės nesąmonės ir sugalvoti nebuvo galima, nes šiemet gamtos procesai akivaizdžiai vyksta mažiausiai dviem savaitėmis anksčiau.
„Kormoranus Juodkrantėje nuo lizdų baidys kartu su jau išsiritusiais jaunikliais. Po medžiais nuguls tūkstančiai pūvančių lavonėlių. Nepamirškime, kad koloniją kasmet itin mėgsta lankyti turistai, grupės su vaikais. Pernai kolonijoje buvo per 3 tūkst. kormoranų lizdų“, - LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) biologė Jūratė Zarankaitė.
Aplinkos ministerija šiemet didžiųjų kormoranų populiacijų kolonijose visoje Lietuvoje reguliavimo programai numatė skirti 17 tūkst. eurų.
Atšauks akciją?
Kaip nurodoma ministerijos planuojamo vykdyti viešojo pirkimo dokumentuose, turėtų būti reguliuojamos Juodkrantės, Rusnės (Briedžių salos), taip pat Zarasų rajone greta Drukšių ir Lukšto ežerų įsikūrusių kormoranų kolonijų populiacijos.
Pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus visose kolonijose turėtų perėti ne daugiau kaip 2,3 tūkst. kormoranų porų, Juodkrantėje - 1,5-1,7 tūkstančio. Pernai šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje ornitologai suskaičiavo per 3 tūkst. jūrų krankliais dar vadinamų sparnuočių lizdų, tad jų populiaciją šiemet užsimojo sumažinti kone perpus.
Kaip nurodo ministerija, konkurso laimėtojas balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje turėtų atlikti paukščių apskaitą, o gegužę įgyvendinti populiacijos reguliavimo planą - baidyti paukščius garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis.
Paprastai kormoranai yra baidomi nuo kiaušinių dėčių: jos atšąla, žūsta paukščių embrionai, kiaušiniai išmėtomi iš lizdų, sudūžta, ir lieka tik jų kiautai.
Šiemet - viskas kitaip. Pagal Aplinkos ministerijos planus kormoranai būtų baidomi nebe nuo kiaušinių, o nuo lizdų su gyvais, ką tik išsiritusiais jaunikliais.
Lengva apskaičiuoti, kad jei viename lizde išsiris mažiausiai po 4 jauniklius, po pušimis gali atsidurti per 10 tūkst. paukščiukų lavonėlių.
„Tenka pripažinti, kad konkursas galbūt paskelbtas per vėlai. Jame išdėstytos sąlygos yra tokios, kokios yra. Dar neaišku, ar atsiras organizacijų, kurios norės dalyvauti programoje. Tačiau galiu užtikrinti, kad numatytos tam tikros išlygos. Baidyti kormoranų nuo lizdų su jaunikliais niekas neleis, tai būtų visiška nesąmonė. Gali būti, kad šiemet kormoranai Juodkrantėje apskritai nebus baidomi“, - svarstė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Tačiau formaliai konkursas yra paskelbtas, vyksta numatytos procedūros. Kitaip tariant, šiųmetės kormoranų baidymo programos ministerija nesustabdė.
Jaunikliams - badas
KNNP biologė J. Zarankaitė LŽ atskleidė, kad planai pavėluotai baidyti kormoranus Juodkrantės kolonijoje gresia tikra ekologine bomba.
„Šiemet pavasaris į Lietuvą atėjo gerokai anksčiau nei ankstesniais metais. Pagal konkurso nuostatas baidyti kormoranus numatyta gegužę, kai iš kiaušinių jau tikrai bus išsiritę jaunikliai. Jie lizduose žus iš bado arba šalčio, jų lavonėliai atsidurs ant žemės, pradės pūti. Šiek tiek jų suės šernai, lapės, usūriniai šunys, tačiau tai bus mažytė dalis“, - perspėjo ji.
J. Zarankaitė apskritai abejoja Aplinkos ministerijos planais metai iš metų baidyti kormoranus, o šiemet užsimojant sunaikinti net pusę kolonijos Juodkrantėje.
„Pastebėta, kad išbaidyti iš Juodkrantės kormoranai skrenda į Nemuno deltoje esančią Briedžių salą. Tačiau ministerija skirs finansavimą ir kormoranams baidyti šioje saloje. Kormoranai pradeda blaškytis. Pabėgę iš Juodkrantės, jie negali kurtis ir Briedžių saloje, todėl grįžta“, - tikino biologė.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, itin patyręs ornitologas, LŽ taip pat teigė, kad šiemet gamtoje viskas vyksta anksčiau.
„Aplinkos ministerija konkursą turėjo skelbti prieš dvi savaites, pats baidymas turėtų vykti balandį, o ne gegužę. Jei bus daroma taip, kaip yra numatyta, po medžiais tikrai gulės tūkstančiai jauniklių lavonėlių“, - sakė jis.
Kolonijoje Juodkrantėje kartu su kormoranais peri ir pilkieji garniai, tačiau jų yra kur kas mažiau: pernai buvo per 200 lizdų.
Vietos valdžia pasipiktinusi
Sužinojęs apie Juodkrantei gresiančius didžiulius nemalonumus, Neringos meras Darius Jasaitis neslėpė pasipiktinimo.
„Visiška nesąmonė. Jei nuo kormoranų kolonijos papūs pietų vėjai, visame Juodkrantės kaimelyje tvyros smarvė. Ministerija elgiasi tiesiog sausai biurokratiškai. Paskelbė konkursą, na ir kas, kad ne laiku, bet paskelbė. Pasidės pliusą“, - LŽ komentavo jis.
D. Jasaitis prisiminė, kad Aplinkos ministerija visus siūlymus leisti šaudyti ar gaudyti suaugusius paukščius vadino nehumaniškais.
„O kiaušiniuose esančius embrionus ar juolab gyvus jauniklius marinti yra humaniška? Jau nebe pirmas kartas, kai biurokratiniai veiksmai prasilenkia su realybe. Neseniai kiti konkursai taip užsitęsė, kad medinius laiptus į kopas nerijoje atstatė tik liepos mėnesį“, - sakė meras.
Jis ketina raštu kreiptis į Aplinkos ministeriją ir išdėstyti ornitologų keliamus būgštavimus, o prireikus prašyti atšaukti šiųmetį kormoranų baidymą.
„Apie moralumą jau nekalbu. Marinti jauniklius badu ir šaldyti - to jau per daug. Jeigu pavėlavote, ponai, tai prisipažinkite ir keiskite savo planus. Tą konkursą reikėjo organizuoti prieš kelis mėnesius“, - pabrėžė D. Jasaitis.
Jis prisiminė Neringoje sklandantį anekdotą apie ministerijos pasirinktą kormoranų baidymą petardomis ar balionais, kaip daryta anksčiau.
"Kalbasi kormoranai. Jie džiaugiasi, kad kasmet, gentainiams grįžus į perimvietę Juodkrantėje, paukščiai pasitinkami su spalvotais balionėliais. Negana to, nuspręsta ir fejerverkus šaudyti jų garbei. Todėl Juodkrantės kormoranai nusprendžia pasikviesti ir kitus atvykti į svetingą jiems Juodkrantę“, - ironizavo meras.
Rašyti komentarą