Šiems tualetams atkakliai prieštaravusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nusileido po to, kai juos įteisino tik neseniai Aplinkos ministerijos pataisytas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas.
Anksčiau paplūdimiuose buvo leidžiami tik biotualetai, kurie taip ir nepasiteisino. Nors vos pradėjus taisyti planą buvo aišku, kad šie konteineriniai tualetai bus įteisinti, ginčai teismuose netilo iki šiol.
Prieš pustrečių metų Klaipėdos apygardos administracinis teismas konteinerinius tualetus, prie kurių prijungti nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, buvo pripažinęs statiniais, kuriems reikalingas statybos leidimas.
Su tuo savivaldybė sutikti nenorėjo.
„Kasmet kilnojamuosius tualetus pripažinus stacionariais statiniais jiems tektų formuoti žemės sklypus, suteikti adresus, kasmet išduoti leidimą statybai, o kiekvieną rudenį – leidimą nugriauti“, – apie absurdišką situaciją pasakojo savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
Palangos savivaldybės skundo argumentus įvertinęs Vyriausiasis administracinis teismas tokia nutartimi suabejojo ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Pasirašius taikos sutartį nutraukiamas bylinėjimasis ir dėl vandentiekio bei nuotekų komunikacijų per kopas.
Tačiau nors ginčas galutinai dar nebuvo išspręstas, kurorto vyriausiasis architektas Vytautas Indreika už neteisėtą inžinerinių tinklų techninio projekto suderinimą buvo nubaustas 70 eurų bauda.
Neabejojama tualetų nauda pliažuose
Palangos savivaldybės sumanymas konteinerinius tualetus vasarą statyti tiesiog pliažuose pasiteisino su kaupu. Anksčiau kopas arba jūrą teršę poilsiautojai dabar dažniausiai renkasi iš tolo matomą tualetą.
Miesto komunalininkai kiekvieną vasarą pastebi, kad kopose ir priekopio pušynuose tapo nepalyginti švariau. Pagal konteineriniuose tualetuose sunaudojamo vandens kiekį apskaičiuota, kad juose per vasarą apsilankoma daugiau nei pusę milijono kartų.
Rašyti komentarą