Komitetas "skalbė" gelbėtojų vadą

Dar praėjusių metų pradžioje Klaipėdos SGT veiklos auditą atlikę kontrolieriai savo išvadose pateikė galybę rastų pažeidimų. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kontrolės ir audito tarnyba savo atlikto audito išvadas paskelbė 2011-ųjų vasaros pradžioje, iki šiol nė vienas trūkumas nebuvo pašalintas.

Arūnui Barbšiui, savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkui, net kilo klausimas, ką aštuonis mėnesius veikė SGT vadovas? "Per tą laiką tarnybai nepavyko net užregistruoti 2005 m. savivaldybės tarybos patvirtintų nuostatų Registrų centre. Keista, kaip biudžetinė įstaiga išvis gali dirbti?" - stebėjosi A. Batbšys.

Tačiau posėdyje dalyvavęs V. Urbonas gan ramiai aiškino, kad tarnybos veikloje keisti nieko nereikia, mat ji dirba puikiai. "Jei pernai Klaipėdos pliažuose nenuskendo nė vienas žmogus, negi reikia geresnio įrodymo, kad SGT dirba puikiai?" - gyrėsi V. Urbonas.

Ramybę SGT viršininkas demonstruoti turi pagrindo, mat auditorių paskelbtos išvados Klaipėdos miesto administracijos vadovams, trūkumus pavadinusiems nežymiais, neužkliuvo.

Per metus Klaipėdos SGT skiriama beveik milijonas litų. Iš miesto biudžeto atseikėjama apie 880 tūkst. Lt, dar apie 50 tūkst. litų tarnyba gauna iš patalpų nuomos. Klaipėdiečio Germano Čepo manymu, jei gelbėjimo tarnyba veiktų ne ištisus metus, kaip yra dabar, o tik vasaros mėnesiais, jai išlaikyti užtektų triskart mažesnės sumos.

Auditoriai pernai taip pat nustatė, kad nuomodama Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, SGT nesilaikė kai kurių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, o tai sudarė prielaidas neefektyviai naudoti perduotą turtą.

"Mes negalime įrodyti, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą buvo sukčiaujama, tačiau nesilaikant nustatytos turto nuomos tvarkos visuomet yra galimybė nusižengti", - sakė Kontrolės ir audito tarnybos vadovo pavaduotoja Angelė Kusienė.

Vakar A. Barbšiui kilo klausimas, kodėl Klaipėdos SGT be savivaldybės tarybos leidimo išnuomojo gelbėjimo stočių patalpas tiems patiems nuomininkams ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki audito išvadų? "Manau, kad bet kokiam savivaldybės turto nuomojimo veiksmui reikalingas naujas savivaldybės tarybos leidimas. Be to, paskelbus viešą nuomos konkursą galima tikėtis ir aukštesnių nuomos kainų nei sudarant sutartį su ankstesniu nuomininku", - svarstė politikas.

Jam taip pat kėlė nuostabą, jo manymu, nepagrįstos išlaidos, eksploatuojant viešąjį tualetą Melnragėje. Šio objekto išlaikymas per metus Klaipėdos SGT kainuoja 28 tūkst. litų. "Tačiau net 14 tūkstančių šioje sumoje sudaro kažkokios "kitos prekės". Ką reikia pirkti viešajam tualetui?" - stebėjosi komiteto pirmininkas.

V. Urbonas nerišliai aiškino, kad "kitos prekės" buvo išleistos greta tualeto esančiam dušui, kuriuo per metus pasinaudojo tik 400 klientų, eksploatuoti. "Duše yra įrengti galingi momentiniai vandens šildytuvai, kurie suvartoja labai daug elektros. Be to, tenka pirkti ir oro gaiviklius, kitokias priemones", - teisinosi V. Urbonas.

Kontrolės komitetas įpareigojo Klaipėdos SGT viršininką po mėnesio pateikti detalų išlaidų, reikalingų Melnragės viešajam tualetui išlaikyti, sąrašą.