Kodėl Klaipėdoje šiluma pinga tik nežymiai?

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paskelbtos ateinančio šildymo sezono prognozės irgi ne itin džiugina.

VKEKK atstovų teigimu, pateikta prognozė atspindi tik garantuotą šilumos kainos mažėjimo ribą, o tikroji bus matyti tik šildymo sezono metu. Esą tikėtina, kad šiluma atpigs daugiau.

Ekspertai savo ruožtu akcentuoja praėjusios kadencijos Seimo priimtus įstatymus, kurie įpareigoja šilumos tiekėjus pirkti šilumos energiją iš nepriklausomų gamintojų, jei ji yra nors cento dalimi pigesnė nei jų pačių savikaina. Esą jei būtų palikta galimybė dėl kainos derėtis tiesiogiai, didelė tikimybė, kad ji būtų numušta žymiai daugiau nei susiformuojanti dabartinėje rinkoje.

Tendencijos nedžiugina

Nepriklausomu šilumos gamintoju laikoma "Fortum Klaipėda" jėgainė pagamina apie 40 proc. uostamiesčiui šildymo sezonu reikalingos šilumos energijos. Pagal dabar galiojančius įstatymus, tokio gamintojo šilumos kaina turi būti nors minimaliai mažesnė nei ta, už kurią šilumos energiją sugeba pasigaminti šilumos tiekėjas. Uostamiesčio atveju - "Klaipėdos energija". Pastarosios palyginamosios sąnaudos birželį buvo 17,71 ct/kWh.

Gegužę "Fortum Klaipėda" "Klaipėdos energijai" pasiūlė šilumą tiekti už 11 ct/kWh, birželį - už 9,49 ct/kWh.

Šiltuoju metų laiku naujosios jėgainės pajėgumo užtenka šiluma aprūpinti visą uostamiestį.

Nepaisant to, birželį galutinė "Klaipėdos energijos" šilumos, kuri dabar naudojama karštam vandeniui gaminti, kaina sumažėjo tik 1,86 proc. - iki 27,38 ct/kWh (su 9 proc. lengvatiniu PVM). O VKEKK pranešė, kad kitą sezoną šilumos kaina klaipėdiečiams turėtų sumažėti tik 4,4 proc., nors visos šalies mastu šis mažėjimas sieks 6,6 proc.

Pigiausiai (duomenys be PVM) ateinantį šildymo sezoną šilumą turėtų tiekti UAB "Ignalinos šilumos tinklai" (17,57 ct/kWh), UAB "Širvintų šiluma" (17,72 ct/kWh), UAB "Molėtų šiluma" (18,08 ct/kWh). Tai - bendrovės, kurių kuro struktūroje biokuras sudaro daugiau kaip 90 proc.

Pigs labiau?

VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė, aiškindama, kodėl "Klaipėdos energija", dabar naudojanti vien "Fortum Klaipėda" šilumą, galutinę kainą vartotojams birželį sumažino tik 1,86 proc., teigė, jog šį mėnesį pirktos šilumos vidutinė kaina atsispindės tik galutiniame rugpjūčio tarife.

"Šiuo metu yra parengtas Šilumos kainų skaičiavimo metodikos pakeitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti, kad iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirktos šilumos kaina greičiau atsispindėtų galutiniame šilumos tiekėjo tarife", - teigė pokalbininkė.

Taip pat ji pabrėžė, kad tokių mažų nepriklausomų šilumos gamintojų kainų šildymo sezono metu, ko gero, nereikėtų tikėtis.

"Klaipėdoje šiuo metu yra konkurencinė šilumos gamybos rinka. Vasarą, kai šilumos poreikis yra sumažėjęs ir išaugusi konkurencija, nepriklausomi šilumos gamintojai siūlo patiekti šilumos kilovatvalandę už 7,4-9,5 cento, tačiau šildymo sezono metu siūlomos patiekti šilumos kaina gali augti iki "Klaipėdos energijos" palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų. Jos birželį siekė 17,71 cento už kilovatvalandę", - sakė VKEKK atstovė.

L. Kimutytė pabrėžė, kad komisijos pateikta ateinančio šildymo sezono šilumos kainos prognozė atspindi tik minimalią (garantuotą) kainos mažėjimo ribą.

"Tikroji bus matyti tik šildymo sezono metu. Tikėtina, kad šiluma atpigs daugiau", - sakė pokalbininkė.

Kokia energetikų dalis?

VKEKK pateikiamais duomenimis, iš galutinės uostamiesčiui birželį tiekiamos šilumos kainos - 27,38 ct/kWh - "Klaipėdos energijai" tenkanti dalis siekia tik 4,14 ct. Juos sudaro išlaidos įrangos nusidėvėjimui, remontui, darbo užmokesčiui, mokesčiams ir kt. bei pelnas.

Ši dalis yra viena mažiausių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių. Klaipėdiečius lenkia tik "Elektrėnų komunalinis ūkis" (2,64 ct) ir "Visagino energija" (4,07 ct). Panašios kaip ir uostamiesčio šilumininkų sąnaudos yra Kaune (4,23 ct) ir Jonavoje (4,37 ct).

Brangiausiai Lietuvoje šilumos tiekėjai atsieina skuodiškiams - "Skuodo šilumos" sąnaudos siekia net 13,8 ct. Ne ką mažiau energetikų išlaikymui tenka atseikėti ir biržiškiams - jiems UAB "Litesko" filialo "Biržų šiluma" darbas atsieina 13,35 ct.

Likusią dalį tarifo visais atvejais sudaro kuras arba perkama šiluma ir PVM.

Įtaka nereikšminga?

Analizuojant šilumos kainų situaciją Klaipėdoje natūraliai kyla ir klausimas, ar VKEKK neturėtų reguliuoti "Fortum Klaipėda" šilumos kainos, kaip kad tai daroma su "Klaipėdos energija".

Pasak L. Kimutytės, šį klausimą komisija analizavo balandį, nes sausio pabaigoje buvo gautas atitinkamas "Fortum Klaipėda" prašymas. Buvo nutarta "Fortum Klaipėda" pripažinti nereguliuojamu šilumos gamintoju iki 2018-ųjų balandžio.

Minėtame VKEKK sprendime rašoma, kad UAB "Fortum Klaipėda" kartu su susijusių asmenų grupe (UAB "Fortum Heat Lietuva", UAB "Fortum Ekošiluma", UAB "Fortum Švenčionių energija" ir UAB "Fortum Joniškio energija") "įtaka centralizuotai tiekiamos šilumos energijos galutinei kainai arba gamybos apimtims šilumos tiekėjo aptarnaujamoje Klaipėdos miesto teritorijoje vertinama kaip nereikšminga".

Šis sprendimas aiškinamas tuo, kad pati "Klaipėdos energija" turi 745,1 MW gamybinių pajėgumų, kurių užtenka, kad būtų užtikrintas visas Klaipėdos šilumos poreikis.

Taip pat aiškinama, kad "Fortum Klaipėda" pagamintos šilumos kainai padidėjus arba sumažėjus 10 proc., galutinė šilumos kaina vartotojams pasikeistų 2,96 proc. Ši įtaka taip pat esą nėra reikšminga.

METODIKA. "Klaipėdos energija", dabar naudojanti vien "Fortum Klaipėda" šilumą, galutinę kainą vartotojams birželį sumažino tik 1,86 proc., nes pagal galiojančią metodiką šį mėnesį pirktos šilumos vidutinė kaina atsispindės tik galutiniame rugpjūčio tarife. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Konstatuota, kad nereikšmingas būtų ir "Fortum Klaipėda" pagamintos šilumos apimties padidėjimas arba sumažėjimas 10 proc. Teigiama, kad tuo atveju, jei "Fortum Klaipėda" laikinai ar nuolat sustabdytų šilumos gamybą, galutinė šilumos kaina pasikeistų 3,68 proc.

Visi šie skaičiavimai atlikti darant prielaidą, jog "Fortum Klaipėda" šilumos gamybos sąnaudos yra tokios pačios kaip ir "Klaipėdos energijos".

Minėtajame sprendime rašoma, kad "Klaipėdos energija" iš "Fortum Klaipėda" šiemet planuoja nupirkti 276 tūkst. MWh šilumos energijos, 2014-2015 m. - po 386 tūkst. MWh.

Kelias - mažinti savikainą

Pasak "Vakarų ekspreso" kalbinto pavardės nenorėjusio viešinti specialisto, galimybėms dar labiau mažinti galutinę šilumos kainą kelią yra užkirtusios praėjusios kadencijos Seimo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis šilumos tiekėjai yra įpareigoti pirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų, jei ji yra nors cento dalimi pigesnė nei jų pačių gaminamos šilumos savikaina.

"Jei būtų palikta galimybė dėl kainos derėtis tiesiogiai, didelė tikimybė, kad kaina būtų numušta žymiai daugiau nei susiformuojanti dabartinėje rinkoje. Dabar šilumos tiekėjams lieka vienintelis kelias - patiems mažinti savo gaminamos šilumos savikainą", - aiškino pokalbininkas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad "Klaipėdos energija" būtent tai ir ketina daryti - Šilutės pl. įsikūrusioje katilinėje iki 2014-ųjų pabaigos numatoma pasistatyti 16 MW biokuro katilą. Apskaičiuota, kad pastačius minėtą katilą klaipėdiečiams šilumos kaina turėtų sumažėti iki 3,5 ct/kWh.

Skaičiuojama, kad praėjus eksploatuoti šį katilą metinės bendrovės sąnaudos kurui pirkti sumažėtų apie 20 mln. litų. Dar apie 6,5 mln. litų būtų sutaupyta būtent dėl to, kad nepriklausomi tiekėjai šilumą bus priversti parduoti pigiau.

Informacija

Dabar Klaipėdoje yra šeši nepriklausomi šilumos gamintojai - "Klaipėdos baldai", "Pramonės energija", "Baltijos elektrinių investicijos", "Fortum Klaipėda", "Izobara" ir "Geoterma" (pastaroji jau du mėnesius pasiūlymų teikti šilumą neteikia, nes vykdo remonto darbus).
Nuo 2012-ųjų lapkričio pateikiami duomenys rodo, kad iš šių gamintojų brangiausiai savo šilumą parduoda "Geoterma" - jos kaina svyravo nuo 17,28 iki 17,81 ct/kWh. Mažiausia per šį laikotarpį užfiksuota kaina - 7,4 ct/kWh. Tiek už savo šilumą birželį prašė "Klaipėdos baldai".
Brangiausiai Klaipėdos nepriklausomi šilumos gamintojai savo šilumą pardavinėjo kovą - jos vidutinė kaina tuomet siekė 16,25 ct/kWh. Apie šią ribą ji laikėsi ir gruodį, sausį, vasarį bei balandį. Ir tik gegužę vidutinė jų šilumos kaina nukrito iki 11,84 ct/kWh, o birželį - iki 9,05 ct/kWh.