Klaipėdos sankryžos: kelionė į ateitį prasidėjo

Pirmuosius teorinius žingsnius šios sistemos diegimo link Klaipėdos valdžia jau žengė pernai, kuomet miesto Taryba pritarė dalyvavimui POSSE projekte, skirtame "atvirų europinių standartų ir specifikacijų diegimo transporto srityje skatinimas".

Tai gali skambėti kaip abrakadabra, tačiau Klaipėdos dalyvavimo esmė šiame projekte yra žemiška - siekis parengti galimybių studiją, pagal kurią būtų rengiamas bendros centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos, veiksiančios žaliosios bangos principu, įdiegimo mūsų mieste planas.

Ir štai visai neseniai žengti pirmieji realūs žingsniai - pradėtos formuoti techninės užduotys galimybių studijai ir jos išsiųstos patikrinti POSSE projekto partneriams - ekspertams iš Miesto eismo vadybos ir kontrolės tarnybos UTMC Jungtinėje Karalystėje ir Atvirų miesto eismo sistemų asociacijos OCA e.V. Vokietijoje.

Pataria Vakarai

Toks patikrinimas būtinas siekiant išvengti klaidų, nes nemažai POSSE dalyvių jau turi patirties diegiant intelektualias eismo reguliavimo sistemas Vakarų Europoje.

"Po POSSE konferencijos, kuri vyko spalio 30-31 dienomis Klaipėdoje, buvo pradėta rengti preliminari užduotis. Per tą renginį projekto dalyviai labiau įsigilino į esamą situaciją mūsų mieste ir pasiūlė parašius galimybių studijos užduotį leisti jiems peržiūrėti, kad jie nukreiptų tinkama linkme", - paaiškino Lina Žemaitytė, Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė.

Anot jos, be šių techninių užduočių nebūtų įmanoma atlikti ir pačios galimybių studijos, kurios rengėjams reikės atlikti techninę miesto gatvių tinklų ir sankryžų analizę, apskaičiuoti eismo srautus, pasiūlyti tinkamiausią Klaipėdai eismo reguliavimo sistemos modelį, taip pat numatyti tam reikalingas priemones ir kaštus.

Specialiai Klaipėdai

Šiai studijai atlikti jau šį pavasarį žadama skelbti konkursą. Jei neužsitęs biurokratinės ar teismų procedūros, neretai lydinčios viešuosius pirkimus, sulaukti galimybių studijos dėl pažangių transporto sistemų įdiegimo Klaipėdoje tikimasi iki 2014-ųjų pabaigos.

Miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigia, jog studijos rengėjai, kad ir kas jie būtų, nenutols nuo realių Klaipėdos poreikių. Anot jo, galimybių studija bus rengiama ne tik pagal užsienio šalių, kuriose jau yra įgyvendinta šviesoforų valdymo sistema, patirtį, bet ir pagal Klaipėdos miesto poreikius.

"Bus svarstomi ne tik galutiniai, bet ir tarpiniai studijos rezultatai. Juos aptars ir savivaldybės specialistai, ir miesto policijos pareigūnai, ir kitų su transporto srautais susijusių institucijų, pavyzdžiui, už visuomeninį transportą atsakingos įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" ar įmonių, uosto, miesto gatvėmis gabenančių daug krovinių, atstovai.

Todėl gali būti, kad rengiant galimybių studiją, ne vienas dalykas keisis siekiant optimaliai suderinti įvairius interesus", - teigė R. Zulcas.

Kada?

Trokštama galimybių studija vadinama priešpaskutiniu žingsniu įsidiegiant modernią eismo valdymo sistemą - po to liks suformuoti paraišką Europos Sąjungos (ES) paramai, be kurios tokios sistemos diegimas būtų visiškai neįmanomas, gauti.

"Galimybių studiją galime vadinti dokumentiniu pagrindu ES lėšoms gauti būtina sąlyga", - aiškina R. Zulcas.

Anot jo, teoriškai įmanomas ir kitas studijos rezultatų įgyvendinimo kelias - viešojo ir privataus kapitalo partnerystė.

Vienaip ar kitaip, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius tiki, kad nuo 2015 metų jau būtų galima pradėti diegti transporto srautų valdymo sistemą, mat POSSE dalyviai ir ekspertai, su kuriais konsultuojamasi, yra "labai stiprūs". Tačiau spėlioti, kada ji galėtų pradėti funkcionuoti, jis nesiryžta.

"Gal 2018 metais? Sunku prognozuoti, nes jau įgyvendinant projektą gali iškilti nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, paaiškės, kad toje vietoje, kur buvo suprojektuotas gatvės išplatėjimas, yra požeminiai tinklai ar panašiai", - sako R. Zulcas.

Vienintelė Lietuvoje

Taigi, kokią viziją Klaipėdos gatvėse regi miesto valdininkai?

"Priklausomai nuo situacijos gatvėse, kurią stebėtų vaizdo kameros ir detektoriai, sistema savarankiškai keistų sankryžų veiklą, užtikrindama žaliosios bangos principą. Tai sumažintų kamščius gatvėse, padidintų saugumą, nes vairuotojams būtų netikslinga viršyti greitį", - sakoma savivaldybės pranešime.

R. Zulcas patikslina: "Terminas žalia banga čia yra pernelyg paprastas, lyg ir atgyvena. Tai - visa apimanti integruota sistema, pagal tam tikrus parametrus reaguojanti į iškeltas užduotis. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kam kokiu metu suteikti judėjimo pirmenybę - pėstiesiems, visuomeniniam transportui, krovininiams automobiliams ir taip toliau. Esmė - eismo dalyviams nesudaryti kliūčių judėti įvairiomis kryptimis."

Valdininko teigimu, Klaipėda Lietuvoje būtų pirmasis miestas, turintis tokią sistemą - esą esanti Vilniuje yra daug paprastesnė, ir ji reguliuoja eismą tik dalyje sankryžų, o uostamiestyje naujoji sistema transporto srautus prižiūrėtų visame mieste.

Apie POSSE

Projekto dalyviai - Redingo apskrities savivaldybė (Jungtinė Karalystė), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Lietuva), Burgaso miesto strateginio planavimo asociacija (Ispanija), La Spezia miesto savivaldybė (Italija), Pizos miesto mobilumo įstaiga (Italija), Transporto tyrimo centras CDV (Čekija), Visuomeninių ryšių ir integruotų paslaugų skatinimo tarnyba POLIS (Belgija), Miesto eismo vadybos ir kontrolės tarnyba UTMC Ltd. (Jungtinė Karalystė), Atvirų miesto eismo sistemų asociacija OCA e.V. (Vokietija) ir Norvegijos kelių administracija (Norvegija).
Projekto tikslas - skatinti projekto dalyvių šalių darnų vystymąsi, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Vietines šalių valdžias skatinti atkreipti dėmesį į oro kokybę, oro užterštumo mažinimo politiką. Šio projekto metu bus pristatyti įgyvendinimo planai, kaip atvirus europinius standartus ir specifikacijas transporto srityje galima pritaikyti projektų dalyvių šalyse, siekiant įgyvendinti darnios aplinkos vystymosi politiką.