Klaipėdos Sąjūdžio gimimo užkulisiai (5)

Pradžia liepos 5 d. "Vakarų ekspreso" numeryje.

O iš esmės permainos Klaipėdoje prasidėjo kur kas anksčiau nei visoje Lietuvoje: 1987 metų vasarą Lietuvos komunistų partijos CK Klaipėdos katalikų bendruomenei leido grąžinti Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastatą.

"Perestroikos" ženklas

1961 m. jau bebaigiama statyti bažnyčia buvo atimta iš tikinčiųjų, ir gerokai "pertvarkyta" šventovė tapo filharmonija. Tai buvo labai skaudi netektis ne tik klaipėdiečiams katalikams, bet ir visai Lietuvai. Juk jos statybai aukojo tikriausiai kas antra klaipėdiečių šeima, tikėjimo broliai ir sesės Lietuvoje ir už Atlanto. Beveik tris dešimtmečius katalikai rinko parašus ir siuntė peticijas SSRS Komunistų partijos centro komitetui, reikalaudami grąžinti Klaipėdos bažnyčią. 1979 metais peticiją partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui pasirašė 150 tūkst. žmonių.

TRIJULĖ. Drąsieji klaipėdiečiai, kėlę trispalves 1968-1970 metais Klaipėdoje (iš kairės į dešinę): Stasys Balkaitis, Aleksas Pašilis, Jonas Šilinskas.

Prasidėjus "perestroikai", galbūt spaudžiant ir įtakingų pasaulio valstybių vadovams, bažnyčios pastatas buvo grąžintas tiems, kurie jį ir statė. Mat klaipėdiečiai ne tik aukojo, bet po savo eilinės darbo dienos eidavo atlikti pagalbinių darbų bažnyčios statybose. Tad, galima sakyti, kad turbūt kas antras klaipėdietis į bažnyčią buvo įmūrijęs savo plytą.

Kai tik Lietuvą pasiekė žinia apie bažnyčios grąžinimą, su Klaipėdos vykdomuoju komitetu pradėtos derybos - kaip ir kada? Viename iš tokių derybinių susitikimų teko pačiai dalyvauti. Telšių vyskupas Antanas Vaičius reikalavo - nedelsiant. Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys argumentuotai aiškino, kad pirmiausiai reikia iškeldinti filharmoniją, paskui suremontuoti bažnyčią, o tada jau ir grąžinti. Bet Jo Ekscelencija griežtai laikėsi savo - patys susiremontuos, patys pasidarys, kaip kadaise ir pasistatė.

Tuokart jokio sprendimo nebuvo priimta. Po tų derybų kažkas sakė, kad vyskupas sakvojaže turėjo diktofoną, nes girdėjo, kaip jame pasigirdo pasibaigusios įrašo juostelės spragtelėjimas. Diktofonai Lietuvoje buvo didžiausia retenybė. Bet vyskupas buvo "apsišarvavęs" pagal paskutinį technikos žodį. Ir puikiai žinojo, kaip negalima pasitikėti žodžiais, kurie dažnu atveju labai skyrėsi nuo darbų.

Visai netrukus bažnyčia jau buvo atiduota. Ir atstatymo darbams vėl vadovavo šviesaus atminimo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Bronius Burneikis, kuris už tos pačios bažnyčios statybą, apkaltinus visai nebūtomis nuodėmėmis, buvo atkalėjęs...

Vėliava ant Muzikinio

1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis surengė mitingą Vingio parke, kuriame buvo paminėtas Molotovo-Ribentropo paktas. Šiandien galima sakyti, kad tai buvo tarsi po metų vyksiančio Baltijos kelio repeticija. Paraleliai tam šimtatūkstantiniam mitingui Katedros aikštėje Lietuvos laisvės lyga surengė bado akciją. Netrukus po to jau buvo pradėta rengtis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio I suvažiavimui.

1988 m. spalio 7 d. Gedimino bokšte iškelta trispalvė. Klaipėdos sąjūdininkai į suvažiavimą nenorėjo išvykti trispalvės neiškėlę ir Klaipėdoje. Kur ir kada? Vėl pasitarimas ir diskusijos Vykdomajame komitete, dalyvaujant A. Žaliui. Išmintingas miesto vadovas siūlė vėliavą kabinti miesto piliavietėje, kurią esą labai greitai sutvarkysią. Bet, kaip matome, piliavietė tebetvarkoma ir šiandien. Sąjūdininkai spaudė - spalio 20 d. ant Muzikinio teatro. Į Sąjūdį jau įsiliejęs kadaise už vėliavos pakabinimą ant kartono kombinato kamino kalėjęs Aleksas Pašilis kažkuriame sąjūdininkų susirinkime buvo užsiminęs- gal kabinti vėliavą, už kurią kalėjo, Klaipėdoje būsianti suteikta garbė jam ir bendražygiams?

Tad ją 1988 m. spalio 20 d. 17 val. 59 min. ant Muzikinio teatro bokšto ir iškėlė A. Pašilis bei Jonas Šilinskas. Tokią patirtį jie tikrai turėjo...

17.59. Vėliava Muzikinio teatro bokšte suplevėsavo 1988 10 20 17.29 val.

Vėliava ant CBK kamino

1968 metais A. Pašilis, J. Šilinskas ir Stasys Balkaitis, protestuodami prieš sovietų tankų įsiveržimą į Čekoslovakiją, trispalves lietuviškas vėliavas naktį iškėlė naujai statomame name Taikos prospekte ir virš Herkaus Manto g. 1-ojo namo. Ant tų vėliavų jaunuoliai buvo užrašę "Lietuva bus laisva" ir "Lietuva, pabusk". Klaipėdiečiai, spėję pamatyti tas vėliavas, buvo priblokšti.

O 1970 metų vasario 16-ąją, ant Celiuliozės ir kartono kombinato (rusiškai - CBK) kamino vėl suplevėsavo trispalvė, kurią, apeidami visus sargus ir apsaugas, minėdami Lietuvos nepriklausomybės dieną, tie patys jaunuoliai sugebėjo iškelti. KGB netruko "prisikasti" prie drąsiųjų klaipėdiečių, ir jie 1970 m. gruodžio 4 d. buvo teisiami uždarame teismo posėdyje. J. Šilinskas buvo nuteistas 5, A. Pašilis - 4, S. Balkaitis - 3 metams laisvės atėmimo. Bet jaunuolių drąsa jau buvo užsikrėtę kiti bendraamžiai. "Estafetę" perėmė "Baltijos" laivų statyklos darbininkai A. Daugintis, R. Menkus, B. Pocius, kurie, kaip ir jų ideologiniai bičiuliai, platino antisovietinius lapelius.

1988 10 20. Muzikinio teatro bokšte iškelti trispalvę patikėta už jos kėlimą kalėjusiems Aleksui Pašiliui ir Jonui Šilinskui.

Taigi, 1988 m. spalio 20 d. Klaipėdoje, Muzikinio teatro bokšte, buvo iškelta tautinė vėliava. Nuotraukose užfiksuota jūra į ceremoniją susirinkusių žmonių. Kiekvienas klaipėdietis laikė savo pareiga būti šio istorinio momento liudininkas. Ne, negalima sakyti, kad kiekvienas. Juk buvo rezgančių skirtingus planus, kurie išsiliejo 1991 m. sausį ir tų pačių metų rugpjūtį, kai Maskvoje buvo bandoma nušalinti Michailą Gorbačiovą. O tuomet, prieš 25 metus, žmonių jūrose matome šviesius ir gražius jų veidus. Juk dauguma tikėjome permainomis ir dar nežinojome, kad dažnam iš tos minios lemta budėti prie merijos ar Girulių bokšto, prie Aukščiausiosios Tarybos ar Lietuvos televizijos bokšto. Likimas klaipėdiečius mirtimis apėjo, tačiau Vilniuje budėjusių sužeistų, patyrusių traumas klaipėdiečių buvo šimtai. Bet tuomet, 1988-ųjų spalį, laisvės kainos dar nežinojo niekas...