"Klaipėdiečiai - unikalūs ir dosnūs žmonės"

Aukcionuose paaukotos lėšos skiriamos šeimoms, kuriose slaugomi onkologinėmis ligomis susirgę labai įvairaus amžiaus vaikučiai, pradedant kūdikiais, baigiant paaugliais.

"Vakarų ekspresas" pakalbino LIONS Klaipėdos apskrities moterų klubo "Smiltė" prezidentę Loretą Beržinskienę.

Jau septintus metus vizituojate tokias šeimas, kurioms reikalinga parama, įsitikinti, kokios reikia labiausiai. Kurios situacijos tokiose šeimose Jums yra palikusios neišdildomus pėdsakus?

Labiausiai širdį sopėjo, kai aplankėme šeimą Šilutės rajone: mažametė mergaitė, serganti onkologine liga, du kiti vaikai gydomi nuo kitų ligų, šeimos galva su - sutrūkusiomis rankų sausgyslėmis. Be galo vargstanti, bet labai tvarkinga šeima. O trobelė - vėjo perpučiama. Šią šeimą parėmėme dosniausiai - trimis dešimtimis tūkstančių litų, kurių dalis buvo skirta mergaitės gydymui, o kita - trobelės plyšiams užkamšyti. Visas klubas važiavome į sutvarkyto namelio įkurtuves.

Labai sujaudino ir vizitas pas vieną gargždiškių šeimą. Materialiai, atrodytų, viskas gerai, abu tėvai dirba. Bet, kai pažiūri į pliką vaiko galvelę, kai suvoki jo tragediją - negali lankyti mokyklos (nusilpęs imunitetas ir beregint gali pasigriebti bacilą), negali šėlti su bendraamžiais ir daug kas ribojama tokio vaiko gyvenime, apima gilus liūdesys, kurį turi slėpti nuo tėvų. Jiems ir taip be galo sunku.

Šiemet išžvalgyti gyvenimo aplinkybes lankėmės dešimtyje šeimų. Šiaip jau tradiciškai paremiame tik penkias. Įsivaizduokite - Gusto, Gyčio, Andriaus ir Barto tėvai atsisakė paramos teigdami, kad kitoms šeimoms jos gal reikia labiau. Žmonės ištikti dramos, tragedijos, nuskaidrėja. Juk kiekviena šeima susiduria su kelionių pas gydytojus, donorų vežimo ir daugeliu kitų išlaidų. Ir nemažomis. Bet štai šeimos ima ir pagalvoja: gal toji materialinė parama kitai šeimai reikalinga labiau nei jiems...

Klaipėdiečiai tiki

Žinoma, ne materialinė parama vaikus ištraukia iš nebūties grėsmės gniaužtų. Tai visų pirma daro medikai. Bet materialinė parama - ne paskutinėje vietoje. Kiek vaikų pavyko išgelbėti?

Jau esame parėmę trisdešimt tris šeimas, joms išdalinta 412 tūkstančių litų. Džiaugiamės, kai vaikai išplėšiami iš mirties gniaužtų ir auga linksmi, tarsi ir pamiršę, kas su jais buvo prieš penkerius šešerius metus. Bet štai nebėra Ievutės, Martyno... Kartu su tėvais skaudžiai išgyvename jų vaikų netektis, būname kartu su jais vaikus išlydint.

Aukcionas lėšoms surinkti nepasidaro savaime - reikia prikalbinti menininkus paaukoti darbus, reikia sukviesti žmones, ketinančius už tuos darbus aukoti, pagaliau aukoti ir už kvietimus į aukcioną. Kaip Jums pavyksta net ekonominių krizių laikais surinkti įspūdingas sumas?

Klaipėdiečiai, aukojantys už paveikslus, yra tikrai unikalūs ir dosnūs žmonės. Gal mus tokiais daro jūra, šalia kurios gyvename? Panašius aukcionus yra bandę rengti ir kituose miestuose. Bet po vieno dviejų jie nuslopsta. O štai mes rengiame jau septintąjį. Atrodo, klaipėdiečiai mumis tiki, nes žino, kad nė vienas centas nėra išleidžiamas ne pagal paskirtį. Regis, ir dailininkai, aukojantys savo darbus, tiki mumis ir vaikų gijimo stebuklu.

Ir moralinė parama

Aukcionams paaukoti savo darbus prikalbinate ne tik klaipėdiečius menininkus, bet ir Lietuvos dailės garsenybes. Kokius naudojate "jaukus"?

Jokių. Tiesiog sakome tiesą, kokioje situacijoje yra šeimos, auginančios onkologinius ligoniukus. Šiemet Rimas Bičiūnas aukcionui atidavė kataloginį darbą. Antanas Obcarskas, apsilankius jo dirbtuvėje, nedvejodamas mostelėjo į savo tapytus paveikslus - rinkis, kurį nori. Tokiais gestais dailininkai tiesiog prisipažįsta suprantantys nepažįstamo žmogaus nelaimę, o tuo pačiu išreiškia ir užjautimą sunkioje situacijoje.

Kasmet paremiate penkias šešias šeimas. Jau esate prisilietusios prie 35 vaikų likimų, jau yra ir tradicijos, kai, artėjant Kalėdoms, šventinės dovanėlės įteikiamos ir ankstesnių metų globotiniams bei jų broliukams ar sesutėms. Kokių susilaukiate jau ūgtelėjusių vaikų, jų tėvų reakcijų?

Negalėčiau teigti, kad vaikai atlekia mums bučiuoti rankų. Mes to ir nelaukiame. Antra vertus, juk remiame jų tėvus sunkiose aplinkybėse. Juk dažnai dėl susirgusio vaiko slaugos ir priežiūros tenka atsisakyti darbo. Gresia finansinis krachas. O čia mes, gerosios fėjos, kaip mumis dažnai vadina. Ir tai ne vien finansinė, bet ir moralinė parama, kai šeima pasijaučia tvirtesnė savo bėdoje. Ir nebe viena galynėtis su mylimam vaikui gresiančios nebūties gniaužtais.

"Didžiuojamės savimi"

Lietuvoje būta begalės bandymų organizuoti fondus, labdarą. Bet jos organizatoriai dėl įvairių priežasčių netrukus susikompromituoja. Jūsų klubui niekas neturi jokių priekaištų, klubas yra sulaukęs prasmingos veiklos vertinimų. Kurį laikote pačiu reikšmingiausiu?

Na, turbūt mūsų klubui įteiktą "Gerumo sparną". Juk mūsų veikla - ne vien aukcionų organizacija. Ir su mūsų parama "Baltijos" gimnazija pritaikyta neįgaliesiems, sutvarkyta Rusnės pagalbinė internatinė mokykla. Kai pagalvojam, kad klube esame tik dvidešimt dvi, bet ne iš kelmo spirtos moterys, kartais ir pasididžiuojame savimi.

Dėl kurių autorių darbų šiemet, aidint jau nebe klaipėdiečio aktoriaus Vytauto Anužio valdomam aukciono plaktukui, varžysis klaipėdiečiai?

Tradiciškai darbus paaukojo klaipėdiečių jau pamėgti dailininkai Miglė Kosinskaitė, Adasa Skliutauskaitė, Lionė Grigaliūnaitė, Silvija Drebickaitė, Onutė Paliukienė, Gražina Vitartaitė, klaipėdiečiai Arūnas Mėčius, Izraildžonas Barotis, Virginijus Viningas ir daugelis kitų. Darbai, dėl kurių iš tiesų verta varžytis...