Kiniškas krabas pusryčiavo Jakuose

„Labai nustebau, anksti ryte pamatęs šį padarą, paėmiau ir įdėjau jį į kibirą, dabar nežinau, ką su juo padaryti, kur jį dėti, gal reiks į tvenkinį paleisti ir tiek, jokiems mokslininkams aš jo vežti neketinu“, - pasakojo Jakų gyventojas.

Paranormalių reiškinių sritis?

„Žinote, visko gamtoje būna, bet, jei tai tikras Baltijos jūroje ar Kuršių mariose gyvenantis krabas, tokia jo kelionė į Jakus tikrai mažai tikėtina“, - pasakojo Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.

Specialisto nuomone, krabai upėmis keliauja labai retai. „Veikiau koks žvejys parsivežė namo ir nemokėjo saugoti savo laimikio, pasitaiko ir atvejų, kai žmonės toli nuo jūros atsiradusį krabą apipina visokiais mitais ir legendomis“, - dėstė jis.

Po pusryčių Jakuose taps vakariene?

„Nuotraukose kiniškas gauruotažnyplis krabas (lot. Eriocheir sinensis). Tai yra svetimšalė rūšis, atkeliavusi į Baltijos jūrą 20-to amžiaus pirmoje pusėje, greičiausiai, su laivų balastiniu vandeniu arba su laivų korpusų apaugomis. Šiuo metu mūsų priekrantėje jie yra labai retai aptinkami“, - aiškino Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto (Klaipėdos universitetas) vyresnioji mokslo darbuotoja Anastasija Zaiko.

Jos nuomone, tai, galimybė, kad toks krabas natūraliu būdų pasiekė Jakus visgi reali. „Tokie krabai gali išgyventi ir gėlame vandenyje, jų populiacija labai gausi Vokietijoje, jei šalia tos sodybos teka koks upelis, tikėtina, kad krabas atkeliavo pats. Nors manau, kad jis tiesiog nenorėjo būti kažkurio žvejo laimikiu, o Jakus pasiekė ne natūraliu būdų“, - aiškino ji.

Specialistė nerekomenduoja naujajam krabo šeimininkui paleisti jo į tvenkinį. „Nereikėtų tokių gyvių nenatūraliu būdu perkelti iš vienos vietos į kitą. Jie plėšrūnai, veisiasi, dideli jų būriai Vokietijoje pridaro problemų ir kenkdami upių pakrantėms, griaudami nusistovėjusį landšaftą, paveikdami ekosistemą“, - teigė A. Zaiko.

Po pokalbio su specialistais paaiškėjo, jog tokie krabai labai vertinami Kinijoje, kur jie patiekiami kaip prabangus delikatesas. „Jei žmonės nežino, ką su juo daryti, gali paaukoti jį Klaipėdos universitetui, demonstruoti studentams, yra jaunuolių besidominčių krabų paplitimu. Jei jau nuspręs gamintis vakarienei, tegul, bet reikia mokėti jį tinkamai paruošti“, - šmaikštavo pokalbininkė.

Smaugliai, piranijos, krabai, kas toliau?

Šiuo metu pasaulyje kyla vis daugiau ginčų dėl įvairių rūšių naujakurių plitimo. Nauji vandens gyventojai iš kitų pasaulio vietų skverbiasi ir į Lietuvą. Vienos rūšys plečia savo gyvenamąsias teritorijas, dėl bendro klimato atšilimo. Kitoms natūraliai egzistuoti sutrukdo žmonės.

Dėl neigiamos žmonių veiklos Europos vandenys „praturtėjo“ daugiau nei keturiasdešimčia naujų vėžiagyvių ir kirmėlių rūšių. Vien Lietuvoje atsirado per dešimt naujų rūšių.

Žmonės, kurie sugavę pajūryje krabą ar kitokį gyvūną gabena juos į gėlavandenius vandenis, elgiasi neatsakingai.

VE.lt jau rašė apie Klaipėdoje apgyvendintą smauglį, Šilutės tvenkinyje pagautą piraniją. Žmonių vaizduotė beribė, valdyti gamtą ir daryti jai įtaką taip pat, tačiau, kas toliau?

Gal vieną dieną ir Klaipėdoje Danės upės dumble nuo kaitros gaivinsis begemotai, taksistais dirbs kupranugariai, banginiai lengvins savivaldybei darbą kurdami natūralius fontanus.

Bet gana fantazijų. Vakarienei krabas...