Dėl teisinės apsaugos suteikimo neseniai aptiktai Kašučių kūlgrindai apsisprendė ketvirtadienį posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Tai vienintelė pripažinta kūlgrinda Vakarų Lietuvoje, buvusiose etninėse kuršių žemėse. Jos amžius gali siekti pirmąjį tūkstantmetį po Kristaus.
Skirta ne pabėgti
Lietuva nuo seno garsėja legendomis ir mitais apipintomis kūlgrindomis, žemgrindomis ir medgrindomis - slaptais, dar baltų genčių laikais sukurtais takais per pelkes. Kai kurių tyrinėtojų žiniomis, sovietmečiu žinoti net 63 povandeniniai takai, tačiau po negailestingos melioracijos daugybė šių senovinių paminklų buvo sunaikinta.
Keturios kūlgrindos buvo įtrauktos į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą dar 1992-aisiais. Prireikė net 22 metų, kad teisinė valstybės apsauga būtų suteikta ir Kašučių kūlgrindai.
Ją 2000-aisiais pavyko aptikti šių eilučių autoriui, o pernai - vėl aplankyti. Įsitikinus, kad kūlgrinda patenka į privataus asmens sklypą, nutarta kreiptis į KPD dėl objekto išsaugojimo ateities kartoms.
Įdomu tai, kad Kašučių kūlgrinda nėra atsitiktinis kuršių paminklas prie Kašučių ežero. Greta jo yra baltų kapinynas, senovės gyvenvietės vieta, archajiški žemdirbystės laukai su akmenų krūsnimis.
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje vos už 500 metrų nuo kūlgrindos buvo ir apeiginis kuršių aukojimų akmuo su dubeniu. Jį dar spėjo aprašyti, užfiksuoti Kretingos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis. Po kelerių metų akmuo negailestingai suskaldytas ir sunaikintas melioratorių.
Ši aplinkybė aiškiai rodo, kad ežero pakrantėje buvo baltų šventvietė, alkas, o kūlgrinda galėjo būti susijusi su kuršių religinėmis apeigomis. Mat žinoma, kad viduramžiais mūsų protėviai sudegintus mirusiuosius laidojo ir pelkėse, ežeruose.
Anapilin jau iškeliavęs buvęs vyriausiasis Romuvos krivis Jonas Trinkūnas LŽ yra sakęs, kad Kašučių kūlgrinda galėjo būti sakralus kelias, susijęs su laidojimo apeigomis. Slapti povandeniniai takai per pelkes nebūtinai tiesti kaip pabėgimo iš pilies užpuolus priešui labirintai.
Skleidė dezinformaciją
Atradus kūlgrindą ir ėmus siekti, kad ji būtų oficialiai pripažinta bei saugoma valstybės, sulaukta keistų kai kurių valdininkų teiginių.
Šį mėnesį per Kretingos rajono tarybos posėdį šios savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas ėmė aiškinti, kad Kašučių kūlgrinda nėra istorinis objektas ir jo nereikia įtraukti į paveldo registrą.
Pradėta skleisti dezinformacija, esą kūlgrindą supylė kolūkiečiai. „Ima juokas, kai sapalioja apie kūlgrindą. 1977-1978 metais atvykau dirbti į Kašučių kolūkį. Paežerėje gyvenantys žmonės paprašė supilti kelią per pelkę“, - tokiais komentarais dalijosi ir Kretingos rajono tarybos narys Povilas Turauskis.
Pasigirdus tokiems teiginiams, itin aktyviai ėmė reikštis patys žemaičiai. Vienas po kito jie pasakojo, kad dar tarpukariu kūlgrinda buvo naudojamasi norint sutrumpinti kelią.
Ūkininkas Danielius Abromas teigė, kad jo motina prieš karą ėjo po ežero vandeniu pasislėpusiu akmenų taku. „Žmonės kalbėjo, kad jis yra labai senas“, - prisiminė jis.
Kūlgrindą dar pavasarį aplankęs vienas žymiausių Lietuvos archeologų dr. Gintautas Zabiela itin stebėjosi A. Mulvinsko elgesiu. „Pirmąkart susiduriu su tokiais paveldosaugininko pareiškimais, menkinančiais tikrai unikalų ir labai retą, įdomų objektą. Ten matyti ne bet kaip supilti akmenys, o kruopščiai sudėtas grindinys. Kašučių ežeras yra privatizuotas. Gal todėl nenorėta, kad objektas būtų įteisintas? Tačiau vertinimo taryboje Vilniuje nuspręsta pripažinti kūlgrindą, jai suteikta valstybės teisinė apsauga“, - LŽ sakė archeologas.
Pasmerkė valdininką
Diana Varnaitė. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka |
Apie A. Mulvinsko komentarus Kretingos rajono meras Juozas Mažeika LŽ tiesiai šviesiai pasakė: „Atsainus A. Mulvinsko požiūris į kūlgrindą dar nereiškia, kad šis objektas nedomina rajono vadovų. Manau, dabar, kai net Vilniuje Kašučių kūlgrinda buvo pripažinta ir jai suteikta teisinė valstybės apsauga, Kretingos rajono taryba turės progą įvertinti A. Mulvinsko veiklą.“
Griežtai reagavo ir KPD direktorė Diana Varnaitė. A. Mulvinsko išsišokimą ji pavadino nederamu. „Jis bandė daryti spaudimą. Kaip gali paminklotvarkininkas vadinti naujai rastą objektą nevertu dėmesio, kai dėl jo įtraukimo į paveldo registrą net neįvykęs posėdis? Kieno interesus gynė rajono paveldosaugininkas? Apskritai ne jis turi spręsti, ar vertas dėmesio objektas, ar ne. Tai daro speciali taryba iš įvairių sričių ekspertų“, - pažymėjo ji.
Garsins rajoną
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ teigė, kad Kašučių kūlgrinda jau nebegalės būti nei savavališkai užpilta, nei naikinama, nei izoliuota.
„Kadangi ji saugoma valstybės, bet kokie veiksmai privalės būti derinami su paveldosaugininkais. Žemės savininkė jiems ir jų įgaliotiems asmenims turės sudaryti galimybę ten lankytis“, - tvirtino jis.
Paveldosaugininkas pasidžiaugė, kad visoje Vakarų Lietuvoje tai bus pirma įregistruota kūlgrinda.
„Tikiuosi, kad Kašučių kūlgrinda bus patraukli ir įdomi paveldu besidomintiems žmonėms, ji bus prieinama. Tai, kad kūlgrinda jau saugoma valstybės, neužkerta kelio sklypų savininkui jos panaudoti turizmui“, - tikino L. Kavaliauskas.
Kretingos meras J. Mažeika taip pat džiaugėsi, kad rajonas galės pasigirti turintis vienintelę galbūt kuršių laikus menančią kūlgrindą. „Pasirūpinsime, kad būtų pastatytas paminklosaugos ženklas, sutvarkytos prieigos. Kūlgrinda gali pritraukti daug tokiais mistiniais, nepaprastai įdomiais ir retais paminklais besidominčių turistų“, - teigė jis.
KPD vadovė D. Varnaitė pažymėjo, kad Lietuvoje yra saugoma apie 1 tūkst. piliakalnių, 500 dvarų ir jų fragmentų, pilkapių, kapinynų ir tik penkios kūlgrindos. „Tai ir nusako jų vertę, unikalumą“, - sakė ji.
Rašyti komentarą