Kasė tranšėją - atkasė istorinius lobynus

2013-04-23 18:25

Šilutėje pradėjus kasti griovį vandens trasai tiesti netikėtai atsivėrė istoriniai klodai. Darbų įkarštyje pasirodę paveldosaugininkai ne tik aptiko tūkstančio, o gal ir daugiau metų senumo lipdytinės keramikos šukių, pradėjo aiškėti ir tikslesnė vieta, kur XVIII a. stovėjo Verdainės bažnyčia.

Penktadienį važiuodami Šilutės pietrytinėje dalyje pro spėjamą Verdainės bažnyčios vietą paveldosaugininkai pastebėjo, kad yra vykdomi vandens trasos tiesimo darbai, todėl stabtelėjo pasižvalgyti. Pasirodo - ne veltui.

"Ekskavatorius buvo iškasęs tranšėją. Vienoje vietoje pastebėjome akmenų sangrūdą - kokių dviejų metrų storio ir penkių metrų pločio. Toje akmenų sankaupoje ir aptikome lipdytinės keramikos šukių", - grįžęs iš Šilutės džiaugėsi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Pasak paveldosaugininko, tai ypatingas radinys, nes tokių šukių esą pavyksta aptikti gana retai. Šios šukės liudija, kad toje vietoje žmonės gyveno mažiausiai prieš tūkstantį metų.

"Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad tai yra lipdytinė, o ne žiestinė keramika, kuri atsirado gerokai vėliau. Žiestinės staklės datuojamos XII-XIII amžiumi, o lipdytinė keramika gali būti datuojama netgi I-uoju mūsų eros tūkstantmečiu", - paaiškino L. Kavaliauskas.

Vertinant aptiktą akmenų sangrūdą, pasak paveldosaugininko, kol kas nežinoma koks tai galėjo būti objektas. Kadangi toje vietoje yra buvusi bažnyčia, netoli kapinaitės, preliminariai svarstoma, kad toje vietoje galėjo būti senoji Verdainės gyvenvietė.

"Jeigu šiais metais Verdainės kaimas mini šimtmetį, tai įtariu, kad tą jubiliejų teks keliais šimtmečiais nukelti į senesnius laikus", - šypsojosi inspektorius.

RADINYS. Neįgudusiai akiai kaip paprasčiausi akmenėliai atrodančios šukės paveldosaugininko Laisvūno Kavaliausko žiniomis gali būti datuojamos netgi I-uoju mūsų eros tūkstantmečiu. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Po paveldosaugininkų apsilankymo kasimo darbai toje vietoje sustabdyti. Pasak L. Kavaliausko, artimiausiu metu bus organizuojami archeologiniai tyrimai, kurie padės nustatyti, kas toje vietoje buvo įsikūrę. Be to, tuomet bus dar labiau patikslinta Verdainės bažnyčios ir kapinių teritorija.

"Iki šiol iš istorinių šaltinių ir žemėlapių žinojome apytikslę Verdainės bažnyčios vietą - maždaug 100 metrų spinduliu. Dabar aiškėja tikslesnė jos buvimo vieta", - sako L. Kavaliauskas, manantis, kad toje vietoje, kur buvo kasamas griovys, aptiko ir bažnyčios liekanų.

Rastos šukės bus perduotos Šilutės muziejui.

Istorija

Verdainė - kaimas Šilutės rajone, kilometrą į pietryčius nuo Šilutės. Istoriniuose šaltiniuose Verdainė minima XIII a. Gyvenvietė buvo sunaikinta kryžiuočių, XVI a. pirmoje pusėje vėl buvo atstatyta. 1566 m. Verdainėje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė karčema. Verdainė tapo gana didelės parapijos centru (apėmė Saugų, Vileikių, Ramučių apylinkes).
XVII a. Verdainėje įsikūrė nuo religijos persekiotojų pabėgę škotai, tarp kurių buvo vokiečių filosofo I. Kanto prosenelis Richardas Kantas. Jis Verdainėje įsigijo vieną iš buvusių smuklių, laikė viešnamį (apie 1667 m.).
1718 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kurią 1757 m. sudegino Rusijos kariuomenė. Mūrinė Verdainės bažnyčia pastatyta 1847 m. joje 1950-1974 m. veikė sovietų įkurtas linų šiaudelių apdirbimo fabrikas.
1858 m. dalis Verdainės prijungta prie Šilokarčemos. 1897 m. prie Verdainės kaimo prijungtas Vėžaičių kaimas. 1910 m. Verdainės kaimo didesnioji dalis buvo sujungta su Šilokarčema.