Dar birželio 29 d. Karklės kaimo bendruomenė Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ministrui ir Kultūros ministrui įteikė peticiją Dėl Karklės kaimo senųjų kapinaičių, kurios įtrauktos į kultūros paveldą, likimą. Esą 2014 m. Aplinkos ministerija 2014-2020 m. programoje nenumatė dirbtinio kranto įtvirtinimo gabionais, nors akivaizdu, jog kapinaičių riba yra ant rizikingo ir dūlančio šlaito. Bendruomenė jaudinasi ne tik dėl kapinaičių likimo, bet ir dėl paplūdimio užteršimo sudulusiais žmonių kaulais.
Vizito metu aplinkos ministrui buvo parodytos ir kitos probleminės kaimo vietos: sukiužę laiptai nuo Olandų kepurės skardžio į paplūdimį bei gausėjantis turistų dviračių ir automobilių eismas Karklės keliu.
Vėliau Pajūrio regioninio parko direkcijoje vyko susitikimas su gausiai susirinkusia vietos bendruomene. Čia vyko atvira diskusija, kurios metu visi norintys K. Trečiokui galėjo laisvai užduoti rūpimus klausimus ir išsakyti nuomonę.
Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis pabrėžė, kad akivaizdžias problemas reikia spręsti labiau ne dėl kaimo gyventojų, bet dėl gausių lankytojų iš Lietuvos bei visos Europos.
Aplinkos ministras K. Trečiokas kalbėjo, jog nepaisant didelio problemų, tokių kaip šiukšlės, statybos ir pan., krūvio, kurį turi įveikti ministerija, politikai tikrai nesišvaistys pažadais, tačiau Karklei esą padės tiek, kiek galės. Jis pridūrė, kad svarbiausiai - žinoti, ko nori. O jei norai racionalūs, tuomet rasti bendrą sprendimą tikrai įmanoma.
„Pinigus, kuriuos skirsime Karklei, reikės panaudoti labai produktyviai ir geriau sutvarkyti mažiau probleminių vietų, bet kokybiškiau, tvarkingiau. Juk nenorime, kad menkas vėjelis nugriautų visą mūsų triūsą. Jei pinigai bus naudojami neprotingai, kitąkart jų gauti bus žymiai sunkiau“, - įspėjo ministras.
K. Trečiokas pridūrė, kad labiausiai mėgsta apskrito rato susitikimus ir sprendimo paieškas drauge: „Mes kartu su architektais, mokslininkais, verslininkais susėdame prie stalo ir ilgai kalbamės, kol galiausiai surandame vieningą sprendimą.“
Susitikimo su bendruomenės nariais metu taip pat buvo diskutuojama, kaip kaimo lankytojus būtų galima supažindinti su saugomais Karklės kultūros objektais. Idėjos sumanytojas pirmiausia siūlė sukurti gamybinę grupę, kuri vėliau inicijuotų pažintinių takų ar miestelio-muziejaus po atviru dangumi įkūrimą. Juk nuo turistų lankomumo priklauso kaimo perspektyva. K. Trečiokas atsakė, kad ši idėja yra reali, tiesiog reikia suplanuoti susitikimo laiką ir aptarti konkrečius veiksmus.
Taip pat buvo iškelta problema, jog Pajūrio regioninio parko direkcija nebendradarbiauja su bendruomenės nariais. Esą administracija žodžiu pasako viena, raštu – visai ką kita. „Jaučiame, kad parko direkcija iš mūsų tyčiojasi. Nieko negalime suderinti, nes visos mūsų idėjos nuolat atmetamos“, - kalbėjo bendruomenės narys.
K. Trečiokas sakė, kad, susidūrus su bendravimo stoka, reikia kreiptis į ministeriją, kadangi ši labiau palaiko žmonių nei pavaldžių institucijų interesus: „Mes į jas žiūrime labai reikliai. Taip, šios institucijos turi didelę atsakomybę, tačiau turi ir įgaliojimus, kuriais reikia naudotis bendruomenėje kuriant pozityvą, o ne keliant daugiau problemų.“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą