„Pipirai“ – dėl neveiklumo
Kretingos rajone įregistruotos 36 bendruomenės, tačiau 4-ios jų – neaktyvios, tad iš Savivaldybės ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektams gaunamas lėšas išsidalijo 32.
Nuo 2017-ųjų Savivaldybė iš biudžeto bendruomenėms kasmet skiria 15 tūkst. Eur, tačiau pirmininkų nuomone, tokia suma pernelyg menka, kad galima būtų ką naudingo nuveikti.
Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos narė Jūratė Mačernienė pirmininkams buvo išsiuntusi anketas ir prašiusi informuoti apie poreikius. Susirinkimo metu buvo paviešinta, jog reikėtų keleriopai didesnių sumų.
Vicemeras Dangiras Samalius žadėjo stengtis tuo įtikinti rajono tarybos narius. „Užprašėm 20 tūkstančių eurų, bet nežinom, kaip bus, gal pavyks gauti ir daugiau?“ – svarstė jis.
„Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės nuomone, skiriant lėšas, tarybos nariai ir rajono vadovai turėtų pagalvoti apie tai, kad daugeliu atveju bendruomenės neatlygintinai atlieka seniūnijų darbus, ko neturėtų būti.
Kelių bendruomenių idėją nerašant projekto iškart gauti 200 eurų subsidiją, kurią išdalijus bent po 10 eurų, būtų galima seniūnaičiams kompensuoti už degalus, iškėlė Kretingos rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas.
Tačiau Savivaldybės specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė akcentavo, kad visų bendruomenių įstatuose parašyta: dirbama savanoriškumo pagrindais.
J. Mačernienė pačiam J. Petrovui „davė pipirų“ dėl jo vadovaujamos asociacijos neveiklumo – esą tai „kiša koją“ gauti lėšų kitų bendruomenių didesniems projektams.
J. Mačernienė klausė, kokia apskritai yra situacija asociacijoje, į kurią įeina Klibių, Vydmantų, Jokūbavo, Lazdininkų, Erlėnų, Kurmaičių, Raguviškių, Laivių, Budrių, Kretingsodžio, Rūdaičių bendruomenės, „Imbariečių draugija“.
J. Petrovas pradėjęs nuo to, kad 2009-aisiais asociacija buvo įkurta tikslu koordinuoti veiklą siekiant bendruomenes tenkinančio rezultato, bemat gavo atkirtį – Klibių bendruomenė, kurios pirmininkas jis yra, taip pat jokių projektų neteikia. „Kaip jūs galit konsultuoti kitus, kai patys taip?
Vien lozungai čia nereikalingi“, – kalbėjo J. Mačernienė. Ar asociacija juridiškai galioja, suabjojo Kretingsodžio bendruomenės pirmininkas Antanas Puidokas.
J. Petrovas advento laikotarpiu kolegų paprašė „nerodyti nervų“, sakė, kad po Naujųjų metų, sausį, suorganizuos narių susirinkimą ir reikalus aptars, apie išvadas Savivaldybę informuos, taip pat pateiks asociacijos įstatus, kurių J. Mačernienė ir I. Biliūnaitė-Rušinskė teigė neregėjusios.
Lauks gyventojų idėjų
Visą Kretingos rajono biudžetą sudaro 46 mln. Eur. Gyventojų iniciatyvoms kasmet numatoma skirti ne mažiau kaip 160 tūkst. Eur, tik pereinamaisiais metais ši suma bus mažesnė.
Pasak projektą pristačiusios rajono tarybos narės Vaidos Jakumienės, pagal patvirtintą tvarką nuo 2020 m. pradžios idėjas teikti galės ne jaunesni negu 16-os metų asmenys, savo gyvenamąją vietą deklaravę Kretingos rajone. Kiekvieną idėją turės palaikyti mažiausiai 10 rajono gyventojų.
Projektai bus teikiami pagal tris kategorijas: mažos apimties iniciatyvų (iki 20 tūkst. eurų) – Kretingos miesto seniūnijoje, mažos apimties iniciatyvų Kretingos rajone, išskyrus Kretingos miesto seniūniją, arba didelės apimties iniciatyvų (iki 120 tūkst. eurų) – visame Kretingos rajone.
Idėjas ir projektinius pasiūlymus vertins bei prireikus konsultuos tam paskirti Savivaldybės specialistai, o idėjų sąrašą balsavimui pateiks jas atrinkusi konsultacinė grupė. Balsavimas elektroniniu būdu arba užpildant popierinę kortelę vyks kiekvienoje kategorijų.
„Galutinis sprendimas, kokių idėjų reikia, nepriklausomai, nuo to, kas jas pasiūlė, pirmąkart bus pačių rajono gyventojų, o ne aldžios rankose“, – akcentavo V. Jakumienė.
Didžiausio gyventojų palaikymo sulaukusius projektus įgyvendins Kretingos rajono savivaldybės administracija: mažos apimties – per vienerius, didelės apimties – per dvejus metus.
V. Jakumienės teigimu, panašiu principu į dalies biudžeto skirstymą Lietuvoje gyventojus yra įtraukusi Alytaus miesto savivaldybė.
Rašyti komentarą