Kada iš atkurtos dvaro verandos pasigirs muzika?

Sprendimas – Tarybos rankose

Šiems metams baigiantis jau išryškėjo būsimos verandos kontūrai ir tūris, o darbų užsakovai ir statybininkai-restauratoriai pabaigti visus darbus turėtų suspėti iki kitos vasaros pradžios.

Tačiau verandos statybos ir atkūrimo darbus vykdančios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas nuogąstauja, kad kitais metais darbai gali sustoti, jei Kretingos rajono savivaldybė verandos statybos darbams nenumatys daugiau pinigų nei buvo planuota.

Pagal nustatytą tvarką panašiems restauruojamiems objektams Kultūros paveldo departamentas (KPD) skiria apie du trečdalius lėšų, o likusią dalį tokiems projektams vykdyti prisideda savivaldybių administracijos.

Kartu su verandos atstatymu restauratoriams reikėjo atkurti ir visą rytinę dvaro pastato sieną, kuri liko sugadinta nugriovus mūrinį priestatą.

Parengtą projektą įvertinus paveldosaugininkams paaiškėjo, kad restauravus buvusius rytinio fasado elementus jai skiriama KPD dalis bus gerokai mažesnė nei buvo planuota anksčiau.

Todėl bendroje verandos atkūrimo sąmatoje padidėjo savivaldybės skiriamų lėšų dalis, kuri vietoj 74,6 tūkst. eurų šiam objektui turės skirti daugiau nei 167 tūkst. eurų.

Šiemet fasado restauravimo darbams iš KPD paveldotvarkos programos skirti 43,3 tūkst. jau sunaudoti. Savivaldybė prisidėjo dar 45 tūkst. eurų. Tačiau kitų metų darbams dar trūksta apie 122,5 tūkst. eurų, kuriuos turi skirti tik rajono Savivaldybė.

„Stebint kitų metų valstybės biudžeto svarstymo peripetijas ir numanant, kad ir Kretingos rajono savivaldybės taryboje skirstant pinigus dar visaip gali nutikti, lieka neaišku, ar bus skirta visa suma, reikalinga verandos atkūrimo pabaigtuvėms.

Todėl ar darbus tikrai baigsime iki vasaros sezono atidarymo – negaliu garantuoti“, – sakė restauratorių vadovas.

Anot A. Kliuko, jei darbų finansavimas užstrigs, pabaigtuvės irgi gali nusikelti į kitų metų pabaigą, kuri ir įrašyta rangos darbų sutartyje.

Galėtų tapti vasaros koncertų vieta

Atstatyta veranda buvusią paskirtį atliks tik iš dalies.

Kaip papasakojo Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Julius Kanarskas, prie grafų veranda galėjo atlikti bent dvi funkcijas. Viena – grafų poilsio ir valgymo vieta. Antra – ji galėjo tarnauti kaip įėjimas svečiams į rūmus.

Karietomis būdavo privažiuojama prie rūmų iš šiaurinės pusės, ten žmonės išlipdavo ir plačiais verandos laiptais patekdavo tiesiai į rūmų Baltąją salę.

Verandoje tarnai galėjo pasirūpinti svečių viršutiniais drabužiais, o gal ir taurę vyno ar šampano pasiūlydavo. Anksčiau iš verandos į Baltąją salę vedė du įėjimai, dabar likęs vienas, tačiau bus atkurtas ir antrasis.

Būsima veranda, kaip ir buvusioji, turės lengvų konstrukcijų stiklines sienas. Ji nebus apšiltinta ir ten negalės būti kokia nors muziejaus ekspozicijos dalis.

Kaip teigė J. Kanarskas, atkuriant paveldo objektą neleidžiama jam suteikti naujų, seniau nebuvusių funkcijų. Tačiau atsižvelgiant į dabartinius reikalavimus, šiaurės-rytų pusėje prie laiptų bus įrengtas liftas neįgaliesiems, kad jiems būtų lengva patekti į pirmąjį rūmų aukštą.

Kai visi verandos atkūrimo darbai bus baigti, muziejus išbandys galimybę vasaros metu verandoje groti orkestrui, o klausytojams vietos turėtų pakaktų priešais parke, prie tvenkinio. Atkuriant verandą kartu susitvarkys artimiausia parko aplinka, atsiras buvę takeliai, keleliai link tvenkinio.

Atkurti padėjo senos nuotraukos

Pradedant dvaro rūmų verandos atkūrimo darbus, priestato tūris, tikslūs matmenys taip ir nebuvo žinomi. Įsivaizduoti jos dydį padėjo tik senos nuotraukos, saugomos Kretingos muziejaus archyve. Nuotraukų išlikę pakankamai, visuose dvaro rūmų vaizduose iš rytinės pusės veranda puikiai įžiūrima.

Kodėl Kretingos dvaro šeimininkams reikėjo tokios verandos? Gal tai buvo grafų Tiškevičių užgaida?

Pasak J. Kanarsko, didelė tikimybė, kad pagal pirminį dvaro rūmų projektą verandos galėjo ir nebūti. Sofijos Tiškevičiūtės atsiminimuose rašoma, kad jos tėvas labai mėgo statyti verandas. Taip atsirado veranda prie rūmų Palangoje, taip atsitiko ir Kretingoje.

Veranda vasaros metu – puiki vieta šeimos pusryčiams ar vakarienei, romantiškam pasisėdėjimui ir pabendravimui su kokiu svečiu. Tad gali būti, kad grafas Juozapas Tiškevičius, užsimanęs verandos, ir prašė koreguoti ar papildyti jau paruoštą rūmų projektą.

Kretingos dvaro rūmų veranda orientuota į rytus. Vasaros rytais čia būdavo tikrai gražu, nes vaizdas atsiverdavo į parką, tvenkinį, krioklį.

Vakarais, kai parką jau iš kitos pusės nušviesdavo besileidžiančios saulės spinduliai, aplinkos vaizdas iš verandos įgaudavo visai kitokius atspalvius.

„Mes dabar įpratę vis bėgti, skubėti, lėkti per nesibaigiančius darbus ir rūpesčius, o grafams ramus pasibuvimas gamtos prieglobstyje, manau, teikė ir estetinį pasigerėjimą“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Buvusią veranda suniokojo gaisras

Rūmų veranda išbuvo iki Pirmojo pasaulinio karo.

Vykstant karui rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių karinė vadovybė, po to – apskrities karinė administracija. Tuo metu patys vokiečiai sukėlė gaisrą dvaro rūmuose, labiausiai nukentėjo vakarinė pastato dalis, žiemos sodas, vėliau rūmai tiek ir tebuvo prižiūrimi.

Apie 1925 m. į Kretingą sugrįžęs Aleksandras Tiškevičius buvusios verandos jau neatstatė, o įrengė neogotikos stiliaus nedidelę verandėlę. Ji buvusi su ketaus konstrukcijomis, gali būti, kad buvo nulieta Klaipėdos metalo liejykloje.

„O kai buvo statomas tas nelemtas chruščiovinis priestatas, tos verandėlės ketaus konstrukcijos dingo pradingo be pėdsakų. Įtariu, kad jų nesunaikino, kas nors paslapčia pasisavino ir dabar jos puošia kažkieno namus ar aplinką“, – sakė J. Kanarskas.

Dvaro parką sudarkė svetimkūniai

Kol muziejus kartu su Savivaldybe atkuria buvusį dvaro pastato vaizdą, susirūpinta ir autentiška paties parko aplinka.

Savivaldybės administracija prašys Tarybos kitais metais numatyti lėšų daugiabučio, stovinčio dvaro parko teritorijoje, gyventojams iškeldinti.

Pasirodo, 4 aukštų daugiabutis ir sporto salė stovi ten, kur kažkada buvo keturių parko fontanų ansamblis, suformuotas tarp gėlynų ir centre buvusios rotondos.

Vieną fontaną dengia nušiurusios dangos sporto aikštelė. Pernai Žemaitės alėją rekonstravę statybininkai žadėjo nemokamai atkasti pražuvusio fontano liekanas, tačiau rajono politikai tai daryti muziejininkams uždraudė norėdami sporto aikštelę išsaugoti.

Parke, priešais daugiabutį pastatą buvusio fontano liekanos buvo atkastos ir apžiūrėtos.

„Radome buvusį žvaigždinės formos fontaną, viską užfiksavome, ateis laikas – atkursime ir jį“, – įsitikinęs J. Kanarskas.

Kiek žinoma iš istorijos šaltinių, šie keturi simetriškai išdėstyti fontanai su rotonda buvo bene pagrindinė parko pavėsinė. Ten vasaromis grodavo net orkestras.

„Jeigu kada nors iš dvaro parko teritorijos pavyks išguiti visus svetimkūnius, galėtume svajoti apie buvusio grožio atkūrimą.

Suprantama, nėra vilčių, kad parke neliks neseniai renovuoto daugiabučio, esančio arčiau Žemaitės alėjos. Manau, rajono valdžia gal kada sugalvos, kur padėti, perkelti čia dar liekančią Sporto mokyklą. Daugiabučiui priklausantį sklypą apjuostume kokia dekoratyvine tvora ir visas parko vaizdas būtų visiškai kitoks“, – vylėsi J. Kanarskas.