Jūros tiltas neatsikrato pažeidėjų

Artėjant vasaros sezonui svarstoma, kad reikėtų pastatyti papildomų kelio ženklų ir piniginėmis baudomis negailestingai bausti visus, kurie transporto priemonėmis zuja ant medinio tilto.

„Jūros tiltas tik pėstiesiems skirtas. Žmonės nori pasivaikščioti, jie atsipalaiduoja, vaikai išdykauja, tad tie tiltu lekiantys velomobiliai ar dviratininkai jiems kelia grėsmę. Pačiai teko nubausti pinigine bauda žmogų, kuris dviračiu važinėjo tiltu, o sudrausmintas ėmė prieštarauti“, – „Lietuvos žinioms“ pripažino Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.

Kurorto vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas neneigė, kad minėta problema itin opi, todėl ketinama susitikti su policijos atstovais ir tartis, kaip pabaigti tą kasmetinę jūros tilto šumacherių erą.

Skiria baudas

Kone kiekvienas į Palangą atvykęs žmogus garbės reikalu vadina apsilankymą ant į Baltijos jūrą ištįsusio tilto. Senąjį medinuką tiltą dar 1882 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Nuo 1892 metų tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojams pasivaikščioti.

Jono Basanavičiaus gatvės pabaigoje, tilto prieigose, Jūratės ir Kastyčio skvere pastatytas kelio ženklas, nurodantis, kad bet kokiomis transporto priemonėmis ant tilto važiuoti draudžiama.

Todėl būdami ant tilto žmonės paprastai atsipalaiduoja ir mano esantys saugūs. Vis dėlto pėsčiųjų oaze jūros tilto nepavadinsi, nes čia nuolat zuja tiek dviračiai, tiek keturračiai velomobiliai. Šias transporto priemonės išsinuomoję poilsiautojai mėgsta minti pedalus kiek jėgos leidžia.

Neretai alkoholio padauginantys jaunuoliai pamėgo ant tilto tiesiog lenktyniauti, taip sukeldami diskomfortą pėstiesiems ir keldami grėsmę jų saugumui. Ypač vaikams arba pagyvenusiems žmonėms.

Anot D. Mikienės, piniginėmis baudomis, siekiančiomis 15 eurų, pernai buvo nubausta 10 pažeidėjų. „Kurortinis sezonas dar neprasidėjo, o jo metu mūsų skyriaus darbuotojai ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, vakarais rengs reidus. Jau ne vienus metus iškyla ta pati problema dėl pažeidėjų ant jūros tilto. Kartais net sunku suprasti, kodėl žmonės nepaiso kelio ženklo. Gal jo nemato? Todėl dar vieną ženklą siūlysime pastatyti prie pat tilto“, – svarstė ji.

Valdininkė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu itin populiarėja įvairūs riedžiai. „Kai kurie jų tokie galingi, kad tiesiog prašvilpia pro pėsčiuosius. Ant tilto negalima važinėti ir šioms transporto priemonėms. Negi Palangoje trūksta erdvės? Yra puikūs dviračių takai, tad kodėl reikia veržtis būtent į pėsčiųjų zoną ant tilto?“ – svarstė D. Mikienė.

Sudrausmintų lipdukai?

Palangos merijos valdininkai ir politikai pripažįsta, kad vien kelio ženklais gali nepavykti sudrausminti nutrūktgalvių ir kitų negerbiančių asmenų. Todėl ketinama kreiptis ir į kurorte velomobilius nuomojančių įmonių atstovus.

Beje, palangiškiai galėtų pasinaudoti Klaipėdos pavyzdžiu, susijusiu su vandens dviračiais. Mat juos pradėjus nuomoti kurį laiką buvo plaukiojama Dangės upe už Pilies tilto, o šioje upės atkarpoje vyksta intensyvi laivyba, tad pramogautojai ne tik kėlė pavojų sau, bet ir trukdė upeiviams.

Šią problemą iškėlus į viešumą vandens dviračius nuomojantys verslininkai skubiai pagamino specialius lipdukus ir juos užklijavo ant kiekvienos plaukiojimo priemonės. Lipdukuose nurodytas draudimas plaukti už Pilies tilto ir įspėjama, kad už taisyklių nepaisymą gresia piniginės baudos, o teritorija yra filmuojama. Šis verslininkų žingsnis buvo veiksmingas – Dangės upe plaukiojantys pramogautojai už Pilies tilto nebeplaukia.

„Idėja tikrai gera. Beje, velomobilių ir dviračių nuomotojai yra įpareigoti klientams pateikti leidžiamų važinėti maršrutų žemėlapį. Pavyzdžiui, ant Palangos tilto važiuoti draudžiama, Birutės parke – taip pat. Tačiau ir pasirašę dokumentus poilsiautojai dažniausiai nepaiso taisyklių ir važinėja kur nori. Numatytos baudos, bet prevencijos priemonių taip pat imsimės. Perspėjamieji lipdukai ant velomobilių galėtų būti viena jų“, – teigė D. Mikienė.

Palangos vicemeras R. A. Mikalkėnas buvo griežtesnis ir tvirtino, kad keturių arba šešių varomų velomobilių problemą Palangos kurorte reikėtų spręsti iš esmės.

„Tai – tikras košmaras, ir ne tik ant jūros tilto. Lekia kur nori: pėsčiųjų zonomis, važiuojamosiose dalyse. Artėjant sezonui su policijos atstovais tarsimės, kaip pažaboti tą chaosą Palangoje. Juk egzistuoja taisyklės, jų privalu laikytis ir gerbti kitus poilsiautojus. Koks gali būti poilsis, kai tenka jaustis nesaugiam ant išskirtinai pėstiesiems skirto tilto?“ – pripažino politikas.