Meras Rimantas Taraškevičius, pristatinėdamas aptarimą, iškėlė keletą, jo nuomone, esminių klausimų. Susirinkusiųjų jis klausė, ar tikrai teisingai buvo pasielgta dėl Kruizinių laivų terminale vykusių renginių, ar prekyviečių gausa neužgožė marių ir reginio mieste.
Apgailestaudamas, jog nepavyko per šią Jūros šventę išvengti aukų, meras perdavė žodį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Vytautui Kazlauskui, kuris išsakė šventės tvarkdarių poziciją.
Organizatoriams - daug pastebėjimų
Komisaras įvardino, jog policijai labiausiai skauda galvą dėl kišenvagysčių, kurių šiemet taip pat netrūko. Jo nuomone, kišenvagysčių skaičių sumažinti leistų protinga renginių geografija ir masinių renginių skaidymas per kelias vietas, stengiantis išvengti neapskaičiuotos žmonių minios.
V. Kazlauskas taip pat įvardino ir pasukamojo tiltelio problemą. Jo nuomone, reiktų atsisakyti tiltelio sukinėjimo, nes tai užtrunka iki pusvalandžio, o per tiek laiko prie tiltelio jau spėja susidaryti žmonių spūstys. Tarsi užbėgdamas įvykiams už akių, komisaras užsiminė, jog reiktų išvengti "mažojo Vokietijos scenarijaus", kai buvo suspausta daugybė žmonių. Čia, tiesa, žmonės dar galėtų ir įkristi į vandenį.
Policijos atstovas kalbėjo ir apie tai, kad reiktų ateityje mažinti automobilių leidimų, leidžiančių patekti į šventės teritoriją, skaičių, nes neretai jais yra piktnaudžiaujama.
"Reiktų ne tik mažinti skaičių, bet ir riboti laiką, jog įvažiavę į teritoriją negalėtų užsibūti joje neribotą laiką", - sakė V. Kazlauskas.
Prie opių problemų policijos viršininkas priskyrė ir tai, kad šventės teritorija yra dirbtinai mažinama. Esą iš 20 tūkstančių kvadratinių metrų Kruizinių laivų terminalo ploto žmonėms lieka tik 6 ar 7 tūkstančiai. Taip automatiškai sumažinamas ir patekimas į teritoriją.
Baigdamas komisaras dar pastebėjo, jog trūksta automobilių statymo vietų per šventes. Tam, jog pavyktų išvengti klaipėdiečių bei miesto svečių nepasitenkinimo, būtų galima praplėsti uždraustų įvažiuoti teritorijų vietas ir jas skirti automobilių pasistatymui.
Mugei - kita vieta
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė sutinkanti su komisaro išsakyta nuomone visu 100 procentų. Tiesa, ji dar pabrėžė, jog Danės skveras yra visiškas netinkama vieta mugėms.
Jos nuomone, būtų galima pabandyti daugiau šventės perkelti ant asfaltuotos dangos Danės ar Herkaus Manto gatvėse.
"Kaip parodė "Europiada", toks variantas visai įmanomas", - sakė I. Šakalienė.
Anot jos, džiugu, jog šiemet gėlės liko nenuniokotos. Ji taip pat pasidžiaugė, jog netikėtai Klaipėdą užklupusi audra išėjo į naudą.
"Jei ne audra, būtų reikėję plauti visas gatves, o tai būtų kainavę milžiniškus pinigus", - neslėpė džiaugsmo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Prie pozityvias mintis keliančių pastebėjimų I. Šakalienė taip pat priskyrė ir tai, jog šiukšlių vežimo rinkliava buvo itin naudinga - šventės metu dirbo visos trys specialiojo autotransporto įmonės ir tai miestui nieko nekainavo. Jos nuomone, pozityviai nuteikia ir tai, jog šalia šiukšliadėžių šiemet atsirasdavo tvarkingos krūvelės, ko anksčiau nebūdavo.
Programa - per vėlai
Miesto ūkio departamento Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis sakė turintis tik keletą pastebėjimų šventės organizatoriams. Anot jo, per vėlai buvo pateikta renginio programa.
"Žinia apie Mikos koncertą buvo kaip iš giedro dangaus", - juokavo M. Poimanskis.
Taip pat, jo teigimu, reiktų visiškai apsispręsti, kas yra šventės organizatoriai, jog "vėliau nebūtų, kad atsiranda trečias ir daro, ką nori."
Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė, antrindama kolegoms, pridūrė, jog per 100 vienkartinių licencijų, išduotų lauko prekybininkams, yra per daug, turint omenyje dar ir tai, kad senamiesčio kavinės veikia dar ir lauke.
Abejonių sukėlė Mika
AB "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus išreiškė abejones, ar atlikėjo Mikos koncertas turėjo vykti Jūros šventės metu. Jis taip pat pastebėjo, jog ateityje reiktų užtikrinti, kad būtų pakankamai žmogiškųjų resursų norint reguliuoti srautus.
Bemaž daugiausiai kritikos išsakė AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas. Jis teigė, jog įmonė supranta, kad yra Klaipėdos miesto dalis, ir visada leisis į diskusijas, tačiau taip, kaip su ja buvo pasielgta šiemet, yra neteisinga.
"Tikiuosi, jog tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai kėlėme žmones iš Kruizinių laivų terminalo. Tikiuosi, jog kitais metais jau galėsime kelti žmones iš Šiaurinio rago.
Šiemet buvome pastatyti prieš faktą. Aš net nekalbu apie tai, jog mums reikėjo sunaudoti daugiau kuro dėl ilgesnių reisų. Mums reikėjo susitarti su Neringos savivaldybe, jog autobusai Neringoje kursuotų ne iš įprastos vietos. Mums reikėjo užsiimti visuomenės informavimu. Nepaisant to, kad mes pavaldūs ministerijai, mes esame atviri, bet viską reikia derinti gerokai anksčiau. Dėl to praradome ne 1 000 ir ne 2 000 litų", - situaciją komentavo D. Butvydas.
"Memelio miestas" generalinis direktorius Darius Anužis, taip pat negailėjo aštrių pastabų. Pradėdamas kalbėti, jis tarsi pajuokavo, jog jam svetimos visos išvardintos problemos. Esą jų jo valdomoje teritorijoje buvo kur kas mažiau.
"Esame įpratinę žmones, jog pirmiau eina alus, o po to tik šventė. Šiemet surinkome daugybę žmonių, sulaukėme daugybės padėkų ir todėl galvojame apie panašius renginius ir toliau. Klausimas tik, ar tokie renginiai bus Jūros šventės dalis", - abejones išsakė D. Anužis.
Šventės aptarime - naujovės
Pirmą kartą į Jūros šventės aptarimą buvo pakviesti ir žurnalistai. Jų buvo prašoma išsakyti visuomenės požiūrį. Šie įvardino, jog miestelėnams patiko jaunimo inicijuoti renginiai, veiklos, kuriose buvo galima išbandyti save naujame amplua. Žiniasklaidos atstovai taip pat išreiškė abejones dėl to, ar Mikos koncertas buvo vietoje ir laiku, ar buvo išlaikytas mokamų ir nemokamų renginių balansas.
Jie taip pat išsakė visuomenės nusivylimą dėl vainikų nuleidimo ceremonijos, pasisakė už tai, jog miestui reiktų kokiais nors būdais pritraukti burlaivių, nes jie yra puiki investicija į teigiamus atsiliepimus apie miestą ir pačią šventę. Buvo įvardinta ir tai, jog reiktų susimąstyti, ar tikrai Jūros šventės dalimi galima laikyti Eugenijaus Ostapenkos koncertą.
Meras pažadėjo, jog kitais metais per žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremoniją bus parūpintas laivas, į kurį tilps visi norintys. "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius taip pat antrino, sakydamas, jog vietoj kelių šimtų žmonių, kuriuos galėjo plukdyti keltas, buvo plukdoma vos šimtas.
Jūros šventė pavyko?
Jūros šventės organizatorius Remigijus Mockus, atrėmęs kritikos laviną, visgi sakė, jog šventė pavyko ir tai puikiai įrodo minios žmonių, susirinkusios visuose renginiuose. Tačiau jis taip pat teigė kritiką priimantis ir pats išreiškė abejones dėl kai kurių organizacinių aspektų.
"Jūros šventė - cunamis ir ją organizuoti tikrai nelengva. Neklysta tas, kas nedirba. Esu nepatenkintas prekyba - kai prekybininkų per daug, jie tampa nevaldomi, sunku juos kontroliuoti. Visgi pagrindinio miesto gatvės neturėtų virsti turgumi. Po šventės galvojau, jog reiktų neleisti per šventę nė vienam prekiauti, bet po to vėl tarsi atsimušiau į sieną - reikės rėmėjų.
Taip pat sutinku, jog nevaldomai liberalėjanti šventė nėra gerai. Dėl Mikos koncerto galiu pasakyti, jog renginys būtų puikiai įvykęs vasaros estradoje, tačiau į mus kreipęsi koncerto organizatoriai, prašydami Kruizinių laivų terminalo sakė, jog sumontuos ten sceną. Vėliau gavosi taip, jog jie norėjo kai kurias koncerto išlaidas pridengti Jūros šventės vardu", - sakė R. Mockus.
Apibendrinant susitikimą konstatuota, jog miestas turi ambiciją ir norint tobulėti reikia atsižvelgti į kritiką. Jos manymu, reiktų dar visiems susitikti ir rudenį, pradedant organizuoti kitą Jūros šventę.
Rašyti komentarą