Ankstų penktadienio rytą nidiškis Robertas Kašėta vaikščiojo pajūriu tarp Girulių ir Karklės. Vyriškio dėmesį patraukė keistas, iš pirmo žvilgsnio panašus į laivo detalę daiktas ant smėlio.
„Priėjau ir pamačiau, kad tai – lyg ir ąžuolinė, kaustyta laivo vairalazdė. Labai sena, nes medis jau sutrūnijęs. Pamaniau, jog jūros išplautas daiktas gali būti vertingas istorikams, muziejininkams, todėl nunešiau medinį radinį į kopas ir paslėpiau. Pasižymėjau GPS prietaisu koordinates ir pranešiau jums“, - LŽ pasakojo A. Kašėta.
Susisiekus su Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) istorikais ir parodžius nuotraukas šie neslėpė susidomėjimo.
„Tai gali būti XX amžiaus pradžios jūrinės valties vairalazdė. Niekas tokiomis didžiosiomis valtimis nebeplaukioja, tad radinys tikrai vertas dėmesio ir mes jį paimsime į muziejų“, - LŽ sakė LJM istorikas Dainius Elertas.
Jo kolega Romaldas Adomavičius svarstė, kad apie 1,5 metro ilgio metalu kaustyta vairalazdė galėjo priklausyti ir senoviniam žvejybiniam laivui kuteriui. Tokie laiveliai prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjo dabar jau užpiltame, sunaikintame žvejų uostelyje netoli šiaurinio molo. Vienu metu uostelyje glaudėsi apie 40-50 laivelių, kurie turėjo stiebą, bures.
Prieš šimtmetį žvejo profesija išties buvo itin pavojinga ir gerbiama, tai įrodo ir R. Kašėtos rasta vairalazdė.
„Greičiausiai ta laivo dalis yra įvykusios tragedijos liudytoja. Žvejai išplaukdavo toli, net iki Lenkijos, žvejoti lašišų. Neretai jie nebegrįždavo, kai kurie per audrą negalėdavo įplaukti į uostą ir nuskęsdavo. Matyt, ir ta vairalazdė bus nuskendusio su žmonėmis kuterio, jūrinės valties ar burlaivio paminkliukas. Savo muziejuje tokio laivo vairalazdės, rastos paplūdimyje, neturėjome. Tai gana vertingas radinys mums“, - sakė R. Adomavičius.
LJM istorikai gyrė R. Kašėtą, kad šis ne tik nepraėjo pro šalį, nesugalvojo pasisavinti, bet dar ir nuvilko, paslėpė ir pranešė apie radinį.
Šį rudenį Baltijos bangoms išmetus XIX amžiaus burlaivio galo liekanas detalės kaipmat, per naktį buvo ištampytos ir išvogtos.
„Tikrai sektinas pavyzdys, kad žmogus stengėsi pasirūpinti mūsų jūrinio paveldo išsaugojimu. Išties neretai gauname pranešimų, ypač po audrų, apie išplautus laivų likučius. Bet ne visada pavyksta juos išsaugoti. Šįkart žmogaus sąmoningumas ir pilietiškumas yra vertas padėkos“, - teigė R. Adomavičius.
Rašyti komentarą