Juodkrantės planuose – naujas jachtų uostas

Dabar šiame jaukiame kurortiniame kampelyje yra tik ankšta prieplauka. Naujame uoste galėtų švartuotis apie 60 laivų. „Po ilgų derybų, derinimo su paveldosaugininkais, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pavyko patvirtinti uosto detalųjį planą.

Kitąmet tikimės turėti ir techninį projektą, gauti statybos leidimą. Deja, pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis tokiam objektui statyti negalėsime, todėl bus kreipiamasi į Vyriausybę. Uostas būtų statomas už valstybės arba valstybės ir savivaldybės lėšas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Pamario turizmo sektoriaus atstovai, buriuotojai tvirtino, kad toks objektas nerijoje būtų itin naudingas ir suteiktų naują postūmį sparčiai populiarėjančiai laivybai Kuršių mariose.

Darius Jasaitis: „Būtina kurti laivų švartavimosi infrastruktūrą, nes laivyba mariose patiria tikrą renesansą, žmonės itin noriai keliauja laivais.“

Valstybės lėšomis

Priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą planuojamas statyti uostas bus skirtas jachtoms, pramoginiams laivams, kateriams, o išorinėje uostelio pusėje galėtų švartuotis didesni laivai.

„Šiuo metu derinamos techninio projekto sąlygos, reikalavimai. Sunku pasakyti, kiek kainuotų naujo uosto statyba. Preliminarūs skaičiavimai atlikti seniai, 2008 metais, tuomet įvardyta per 10 mln. eurų suma. Dabartinės kainos gali būti gerokai didesnės. Pirmiausia norime atlikti namų darbus, parengti visus dokumentus, o vėliau pradėsime žygius ieškodami finansavimo. Šiuo atveju būtų prašoma valstybės investicijų“, – dėstė D. Jasaitis.

Statant uostą atsirastų molas, saugantis jį nuo bangų, vėjo. Pagrindiniame jachtų uosto pastate galėtų įsikurti jachtklubas, kapitonatas, būtų įrengtos nedidelės jachtų priežiūros patalpos, kavinė. Elingų jachtoms žiemą laikyti nenumatyta.

Pastatas turėtų išsiskirti medinėmis terasomis, primenančiomis kopas. Jos būtų naudojamos kaip poilsio erdvės – ant terasų būtų galima užlipti, sėdėti, degintis. Vakarais jos būtų apšviečiamos.

„Jei gautume finansavimą, statybos darbų konkursą būtų galima skelbti jau 2019-aisiais. Juodkrantei toks uostas labai reikalingas, nes jis dar labiau paskatintų į Kuršių neriją atvykti alternatyviais keliavimo būdais, ne mašinomis. Dabartinėje prieplaukoje nepatogu švartuotis, nes laivai daužosi į betoninę krantinę, jų labai mažai telpa. Įrengus apie 60 pramoginių laivelių, jachtų uostą, ekonominę naudą pajustų ir juodkrantiškiai“, – pasakojo Neringos vadovas.

Anot jo, uosto statyba turėtų būti suinteresuota ir pati valstybė, nes Kuršių marių vandens kelias yra strategiškai svarbus. „Jei yra asfaltuoti keliai, gatvės, natūralu įrengti ir mašinų stovėjimo, parkavimo vietas. Taip ir vandens kelio atveju: būtina kurti laivų švartavimosi infrastruktūrą. Matome, kad laivyba mariose patiria tikrą renesansą, žmonės itin noriai keliauja laivais“, – teigė D. Jasaitis.

Darius Jasaitis: "Būtina kurti laivų švartavimosi infrastruktūrą, nes laivyba mariose patiria tikrą renesansą, žmonės itin noriai keliauja laivais.” / Neringos savivaldybės nuotrauka

Poreikis – didžiulis

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad per dešimtmetį jachtų, pramoginių laivų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. „Tačiau tragiškai trūksta uostelių. Klaipėda, Nida – perpildytos. Žinau ne vieną atvejį, kai žmonės norėtų įsigyti katerį, jachtą, tačiau to nedaro žinodami, kad nebus kur švartuotis, laikyti savo plaukiojančių transporto priemonių. Dar vienas uostas Kuršių nerijoje būtų labai naudingas“, – teigė jis.

Apie vis didėjantį turizmo potencialą Kuršių mariose kalbėjo ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. „Akivaizdus to pavyzdys yra vasarą tarp Drevernos ir Juodkrantės pradėjęs kursuoti pramoginis laivas. Jis plukdydavo žmones tris kartus per savaitę, triskart per dieną. Populiarumas pranoko visus lūkesčius. Neretai išplaukus maršrutiniam laivui, jam iš paskos plaukdavo dar kokie 3–4 privatūs laivai, pilni žmonių. Esame atlikę vandens turizmo mariose analizę – potencialas auga kaip ant mielių. Žmonėms labai įdomu ir patogu nuplaukti į Juodkrantę, pasivaikščioti po kurortą, nueiti prie jūros, o vakare grįžti į Dreverną“, – pasakojo ji. Laivas iš Drevernos į Juodkrantę plukdys ir kitais metais.

Anot turizmo specialistės, naujas uostas Juodkrantėje dar paskatintų vandens turizmo plėtrą.

Jachtų uosto pastatas turėtų išsiskirti medinėmis terasomis, primenančiomis kopas. / Projekto rengėjų vizualizacija.

Tą patį tvirtino Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro vadovė Edita Lubickaitė. „Gyvename tarp vandenų, todėl bet kokia nauja vandens turizmui skirta infrastruktūra yra labai laukiama. Juk ne vienus metus akcentuojame, kad Kuršių neriją reikia išlaisvinti nuo mašinų, nes trūksta parkavimo vietų ir oras teršiamas. Žmonės tai suvokia ir vis dažniau renkasi vandens keliones į mūsų kurortus. Naujas uostas Juodkrantėje šias galimybes tik išplėstų. Kartu didesnio turistų srauto sulauktų ir pati gyvenvietė“, – aiškino ji.