Juodkrantės darželio negriaus - žada remontuoti

Remontą tikimasi pradėti dar šįmet. Tam pinigų yra numačiusi Neringos savivaldybės taryba, analizuotos ir kitos finansavimo galimybės. Visgi labiausiai baiminamasi, jog paprastasis remontas leis atnaujintu darželiu pasidžiaugti vos keletą metų.

Neramina nežinomybė

Darželio skauduliai kone labiausiai rūpi Juodkrantės bendruomenei, kuri jau ne vienerius metus laukia galutinio rezultato. Juodkrantės bendruomenės pirmininkės Sandros Berletaitės teigimu, vietos gyventojai pasisako už darželio remontą ir kad jis liktų Savivaldybės nuosavybe.

[CITATA]

"Norime, kad administratorius būtų Savivaldybė ar jos įsteigta įstaiga, o ne kokia nors VšĮ, po kurios vėliava neaišku kas slepiasi. Po to atsiranda visokių "netyčinių" pakeitimų. Mums jau trejus metus sako, kad remontuos. Ir kiekvienais metais po du kartus remontuoja. Šiandien jis dar nesuremontuotas", - "Vakarų ekspresui" sakė bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, paties darželio būklė nėra itin kritinė - miegamieji ir erdvės, kur žaidžia vaikai, jaukios ir malonios. Tačiau kai kur atšokusios plytelės, senas, trūkinėjantis vamzdynas, kurį žiemą lopo darbuotojai. Administracijos patalpose vandeniu sulietos sienos.

Tiesa, dėl paprastojo remonto Juodkrantės gyventojams laikinai savo vaikus gali tekti vežti į darželį Nidoje. Praktika organizuoti vaikų pavėžėjimą į darželį Juodkrantėje buvo taikoma, kai remonto darbai buvo atliekami Nidos priešmokyklinio ugdymo įstaigoje. Toks scenarijus bendruomenės netenkintų.

"Ar tai būtų apsunkinimas? Be abejo. Mažųjų grupėje vaikai nuo pusantrų iki ketverių metukų - tokį vaiką sodinti į autobusą, vežti 30 kilometrų pirmyn ir atgal... Kaip tas procesas turėtų vykti? Prie kiekvieno vaiko sodintume lydintį suaugusįjį? Turėčiau stovėti prie gatvės ir laukti, kada vaiką pasiimti iš autobuso, nes jis pats nepareis namo. Tokiu atveju grupė galimybės lankyti darželį nebeturi. Patogiausia gyventojams būtų, kad remontas vyktų be privalomo laikino iškeldinimo", - tikino S. Berletaitė.

Darželio negriaus

Neringos savivaldybė ramina, jog Juodkrantės darželis bus paliktas naudoti vietos bendruomenei, tad apie pastato pardavimą ar jo nugriovimą nėra net kalbos.

"Norime, kad darželis veiktų, būtų kuo naujesnis ir gražesnis. Apsvarstėme visus variantus. Ieškojome optimalaus, visą Neringos bendruomenę tenkinančio pastato modernizavimo varianto. Analizavome galimybę dėl finansavimo kreiptis į Viešųjų investicijų plėtros agentūrą. Tada suteikta lengvatinė paskola reikalingiems darbams atlikti būtų grąžinama sutaupius pastato eksploatavimo išlaidas. Šių ketinimų atsisakyta, nes neatitinkame kriterijų. Taryba yra numačiusi pinigų paprastojo remonto darbams. Tačiau specialistai jau pasakė, kad investavus nebūtų taip, kaip norime visi. Pastatas smunkantis, tad po kelerių metų reikės investuoti vėl. Jo pamatai - blogi. Veikiausiai tuo metu reikės vežti vaikus į Nidą, nes kitaip neįmanoma", - teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

NEPATOGUMAS. Juodkrantės bendruomenė baiminasi, kad darželio remontas gali sukelti papildomų problemų - vaikus gali tekti vežti į kitas įstaigas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Analizuodama šio pastato modernizavimo galimybes, Neringos savivaldybė svarstė variantą statyti antrąjį pastato aukštą, jame įrengiant patalpas gyvenamajam būstui, kuriame būtų galima apgyvendinti auklėtojas ar mokytojus. Teigiama, kad Juodkrantėje jaučiamas darbuotojų trūkumas. Tačiau tam skersai kelio stojo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris Juodkrantėje nenumato naujos statybos, o šiandien - dar ir Pajūrio juostos įstatymas.

Statyboms nebūtų linkusi pritarti ir Juodkrantės bendruomenė. Ji pasiūlė keletą alternatyvų.

"Neringoje statybų daug. Viskas įvardijama gražiai, o atsiranda privatūs kotedžai. To žmonės labiausiai ir bijo. Žmonėms reikia konkretumo ir viešumo. Žiemos metu auklyčių užtenka. Jų poreikis yra vasarą. Abejočiau, ar dėl to reikia kažką statyti. Iš esamų patalpų būtų galima kažką įrengti. Tualetai ir dušai yra. Yra dvi grupės - mažųjų ir didesniųjų. Yra atskiros patalpos. Vasaros metu edukacinis lavinimas nevyksta - tik vaikų priežiūra. Galbūt ten galima įrengti lovą auklėtojai. Iki Juodkrantės tik 20 kilometrų. Viskas nėra taip sudėtinga", - sakė S. Berletaitė.

Planus jaukia Pajūrio juostos įstatymas

Pasak Neringos mero D. Jasaičio, Juodkrantėje nėra nė vienos teritorijos, kur būtų galima statyti gyvenamąjį būstą, kadangi to nenumato teritorijų planavimo dokumentai. Tačiau su tokia problema jau susiduriama ne tik Juodkrantėje, bet ir Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje.

"Galima tik rekonstruoti. Tad ir svarstome, kaip optimaliai išnaudoti esamus objektus, pavyzdžiui, tokius kaip darželis - apgyvendinti auklėtojus, auklytes ir pan. Buvo išleista daugybė pinigų teritorijoms planuoti Preiloje - parengtas ir pateiktas derinti techninis projektas, numatantis būtino 6 butų gyvenamojo namo šioje gyvenvietėje statybą. Gyvenamojo būsto statybą išimtinai šioje vietoje numato Vyriausybėje patvirtintas tvarkymo planas. Ir viskas nubraukiama vienu sakiniu. Kam tie architektai? Esama situacija bloga. Aplinkos ministerija pati tai pripažįsta", - rėžė Neringos vadovas.

Ir iš tiesų, Pajūrio juostos įstatymo redakcija nenumato naujų pastatų statybos, jei toje vietoje nėra buvę statinių. Įstatymas leidžia statyti pastatus vietoje buvusių, skaidant stambių pastatų tūrį, keičiant jų paskirtį, įrengiant infrastruktūrą, nesukeliant naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei, ir kai tokių statinių statyba numatyta specialiuosiuose planuose.

"Siekiant patobulinti įstatymines nuostatas, rengiami įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Juos svarsto Seimas. Seimo statuto nustatytais atvejais privaloma gauti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomų įstatymų projektų. Priklausomai nuo problemos sudėtingumo ir įvairiapusiškumo, svarstymas gali tapti ilgai trunkančiu procesu", - "Vakarų ekspresui" teigė aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas.

Jis pridėjo, jog su savivaldybėmis būtina aptarti, kokios įstatymo nuostatos ir dėl kokių priežasčių turi būti keičiamos. Tačiau jau dabar aišku, kad Seimo narių grupė užregistravo Pajūrio juostos įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimus.

"Aplinkos ministerija mano, kad įstatymo įpareigojimas taupiai elgtis su Lietuvos pajūriu yra prasmingas, t. y. pirmiausiai reikia išnaudoti visas galimybes rekonstruoti esamus, dažnai apleistus statinius pajūrio juostoje, tik po to svarstyti naujų pajūrio juostos atkarpų užstatymą. Tai galėtų būti daroma tik neišvengiamais atvejais", - tikino M. Bajarūnas.

Kas gresia nesilaikius Pajūrio juostos įstatymo? Tai reikštų, kad naujai pastatyti statiniai pagal Statybos įstatymą būtų pripažįstami neteisėtais ir griautinais. Pasak M. Bajarūno, "tokių neigiamų pasekmių nesiekia joks sąžiningas vystytojas, ne vien savivaldybė".

"Savivaldybės pareiga analizuoti, kaip geriausiai ir finansiškai naudingiausiai būtų galima valdyti esamus objektus. Tik apsvarstę įvairius, labiausiai bendruomenei naudingus variantus, galime priimti sprendimus, žinoma, į diskusiją pakvietę suinteresuotus asmenis. Dėl bendruomenei svarbių objektų ateities visuomet konsultuojamasi su jos nariais ir atsižvelgiama į racionalius argumentus. Žinoma, toks kelias yra ilgesnis, bet neabejoju, kad būtent diskusija padeda pasiekti geriausių rezultatų", - sakė D. Jasaitis.