Juodkrantėje tirpsta viltys išsaugoti žmonių namus

Legaliai ant Kuršių marių kranto pastatytuose, tačiau teismo nelegaliais paverstuose bei nugriauti pasmerktuose namuose gyvenančių ir vaikus auginančių juodkrantiškių likimai vėl pakibo ant plauko. Naujoji šalies valdžia aiškiai pareiškė, kad pasirašyti šiuos pastatus išsaugoti leisiančią taikos sutartį galimybių nėra. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimas nėra atliktas, tai negali būti ir taikos sutarties. Tuo labiau kad ir neteisėtais pripažintų statinių savininkai griežtai atsisako daryti bet kokią nuolaidą ir nori tik statinių įteisinimo. Kai kurių objektų atžvilgiu nėra einama į jokį kompromisą. Derybos iš mirties taško nepajudėjo. Situacija tokia, kad turime teismų sprendimus, dalies kurių vykdymo terminai jau yra pradelsti. Jei šie sprendimai nevykdomi, Statybos inspekcijos pareiga yra reaguoti ir užtikrinti vykdymą. Tikrai ydinga situacija, kai teisinėje valstybėje nėra vykdomi teismų sprendimai“, - „Vakaro žinioms“ sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Aplinkos viceministrė neslepia, kad pradėtą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) procesą sustabdė dvi valdiškos institucijos.

„Tam tikrų aspektų nederina Kultūros paveldo departamentas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Susitarimas nėra pasiektas, o šie dokumentai privalo derėti. Mes vis dar sprendžiame ir intensyviai dirbame“, - patikino R.Brandišauskienė.

Ilgiau nei dešimtmetį dėl teisės su keturis mažamečius vaikus auginančia šeima gyventi sąžiningai įsigytame name kovojantis juodkrantiškis Juozas Skučas neabejoja, kad susidariusi situacija puikiausiai iliustruoja, kas vyksta Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

„Valstybinės institucijos nesutaria ar net kariauja tarpusavyje, o žmogus visada lieka nuošalyje. Eilinį kartą esame palikti nežinioje. Išeina taip, lyg mes vieninteliai norime tą problemą išspręsti. Patys suteikia viltį, lyg jau atsiranda protingumo kriterijai ir vėl dėl institucijų nesusikalbėjimo žmogus tampa niekam neįdomus. Bet juk paliečiami žmonių išgyvenimo reikalai. Situacija labai skaudi, nes tai vieta, kur auga būrys vaikų. Tačiau eilinį kartą smogia mums visiems į veidą ir toliau tyčiojasi. Mes sutinkame, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. Bet restitucija negali būti vienašališka. Tegul kompensuoja mums sąžiningai sumokėtus pinigus, susirasime kur gyventi, išsikraustysime ir tegu griauna. Juk ne mes šią situaciją sukūrėme ir todėl nenorime būti kraštiniai. O taip gyvename jau vienuoliktus metus“, - teigė
J.Skučas.

Šiandien susidariusią situaciją su viceministre R.Brandišauskiene aptars ir Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, taikos sutarčiai kelią užkirto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiksmai.

„Tarnyba visiškai nebendravo su žmonėmis, jų neklausė ir net nenorėjo išgirsti. Laikėsi savo įvairiausių, neaišku iš kur prisigalvotų nuostatų, todėl taikos sutartis ir negimė. Žmonės išleido daug pinigų, nešė krūvą siūlymų ir vizualizacijų, tačiau jos tarnybai netiko. Teisinėje valstybėje apie taikos sutartį neturėtume net kalbėti. Pirmiausia turi būti pakeisti teisės aktai ir priimtas Vyriausybės nutarimas, kad ją būtų galima sudaryti. Aš tikrai neįsivaizduoju, ką daryti žmonėms, kur jiems tokiu atveju tektų gyventi. Matyt, man teks užleisti savo namus, o pačiam pagyventi kabinete“, - nelinksmai juokavo D.Jasaitis.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“