Juodkrantėje pušyną keičia lapuočiai

Keičiasi ir vabzdžių įvairovė. Be to, pradeda dygti lapuočiai – ąžuolai, beržai, praneša LTV naujienų tarnyba.

Jau antrus metus Gamtos tyrimų centro mokslininkai nuo pavasario, kai kormoranai pradeda sukti lizdus, iki rudens, kada jie ištuštėja, tyrinėja, kaip jų buvimas veikia miško dirvožemį, augaliją ir gyvūniją.

Marių žuvimi mintantys kormoranai sulaukė ir žvejų, ir vietos gyventojų nepasitenkinimo. Maždaug prieš 25 metus lizdus pradėję sukti Juodkrantės sengirėje, jie rūgščiomis išmatomis sunaikino šimtametes pušis. Pasak mokslininkų, žūva ir apačioje esantys augalai.

„Yra žymių tiek dirvožemio rūgštingumo, tiek augalijos pokyčių. Tai reiškia, kad nyksta pušynui būdingi augalai. Kadangi nudžiūsta pušys, išnyksta sąmanos, kiti augalai. Įsivyrauja žolės. Mažėja rūšių įvairovė – tiek grybų, tiek gleivainių, kerpių. Taip pat vabzdžių, įvairių žinduolių“, – sako Gamtos tyrimų centro darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius.

Pasak mokslininkų, tik per ilgesnį laiką galima įvertinti kormoranų poveikį. Taip pat kaip keisis sunaikintas miškas. Tačiau pasibaigus finansavimui, baigiami ir dvejus metus vykę tyrimai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai, prižiūrintys kormoranų koloniją, sako, kad kažkada čia ošusį pušyną jau keičia lapuočiai – dygsta ąžuolai, beržiukai.

„Ten toliau eglės pradėjo [augti]. Reiškia, dirvai nors ir pakenkė, bet kažkokia tai trąša atsiranda. Reikia pažiūrėti, gal ten kokie bestuburiai gyvena ar dar kas nors. Aš nieko baisaus nematau. Gamtoje kažkokia pusiausvyra vis tiek yra“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.

Dėl nykstančių pušų kormoranai traukiasi link jūros. Tačiau Kuršių nerijos gamtosaugininkų tai negąsdina. Kolonijos skaičius reguliuojamas. Pavasarį, kai kormoranai padeda kiaušinius, jie baidomi petardomis, kad lizduose likusios dėtys atšaltų. Kasmet čia suskaičiuojama iki 3 tūkst. lizdų.