Pirmieji kormoranai Juodkrantės sengirėje pastebėti prieš trisdešimt metų. Skaičiuojama, kad dabar jų čia peri apie tris tūkstančius porų. Rūgščiomis išmatomis sparnuočiai ne tik sunaikino dalį sengirės, bet ir ėmė sparčiai plisti į gyvenvietę.
„Didžiausias plėtimasis paskutiniais metais yra į pietinę pusę, tai yra, tolyn nuo Juodkrantės gyvenvietės. Mes tai siejame su aktyviomis priemonėmis, kurios buvo įgyvendinta ankstesniais metais, baidant koloniją būtent nuo šiaurinės pusės ir taip stengiantis paukščius patraukti nuo Juodkrantės gyvenvietės“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.
Veiksmingiausias būdas, pasak specialistų, pavasarį baidyti perinčius paukščius garsinėmis priemonėmis. Jau šešerius metus tam naudojamos petardos.
Tačiau prieš pradėdami darbus, specialistai išsiaiškina, koks yra perėjimo lygis. Iš lizdų paimti kiaušiniai pamerkiami į vandenį.
„Jeigu jis iškyla ir jo viršūnėlė yra virš vandens iškelta, reiškia, yra susiformavęs stambus embrionas ir netrukus jis išsiris. Geriausia yra baidyti tada, kai embrionas yra jau prieš išsiritimą“, – aiškino asociacijos „Gamtos namai“ projekto vadovas Saulius Rumbutis.
Specialistai sako, kad į orą keliolikai minučių pakilus perintiems paukščiams, lizduose palikti kiaušiniai atšąla ir iš jų nebeišsirita jaunikliai. Taip kasmet sunaikinama apie dešimtadalis kiaušinių.
Tačiau šiemet nutarta imtis griežtesnių priemonių – sunaikinti apie 50 proc. kiaušinių. Tam Aplinkos ministerija skyrė apie 50 tūkst. litų.
Už šias lėšas taip pat žadama vieno hektaro plote įveisti bandomuosius želdinius. Mokslininkai mėgins išsiaiškinti, kokie medynai ir kokios miško kultūros galėtų atsikurti kormoranų sunaikintose vietose.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą