Jėgainė jau pradės darbą

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyta naujoji jėgainė per metus, planuojama, pagamins apie 40 proc. uostamiesčiui reikalingo šilumos kiekio (400 GWh šilumos energijos) ir apie 120 GWh elektros energijos. Maždaug 50 proc. „Fortum Klaipėda" deginamo kuro sudarys iš Klaipėdos regiono sąvartynų atvežamos komunalinės šiukšlės, 20 proc. - pramoninės atliekos, likusi dalis - biokuras.

Atliekų panaudojimas energijos gamybai - šiuolaikiškas ir ekologiškas atliekų problemos sprendimo būdas, išsprendžiantis sąvartynų, energetinės priklausomybės, energijos išteklių kainų ir kitas problemas. Europoje veikia daugiau nei 400 tokio tipo jėgainių.

Stebėjimo infraraudonųjų spindulių kameromis sistema įdiegta toje jėgainės dalyje, kur yra didelis savaiminio kaitimo pavojus - jėgainės kuro bunkeryje. Čia storu sluoksniu pilama biokuro ir atliekų masė, laukianti eilės būti sudeginta.

„Kameros nuolat skenuoja biokuro ir atliekų paviršių, sistemos operatoriui pateikdamos termovizorinį vaizdą su pažymėtais karščiausiais taškais ir jų temperatūra. Užfiksavusi aukštą temperatūrą, sistema automatiškai garsiniu signalu perspės personalą, temperatūrai kylant toliau - siųs gaisro pavojaus signalą. Pagal pateiktą vaizdą bus galima tiksliai identifikuoti kaitimo vietą ir imtis aktyvių veiksmų temperatūrai sumažinti. Pavyzdžiui, kaistančioje vietoje permaišyti atliekas arba aušinimui pasitelkti nuotolinio valdymo vandens čiurkšlės švirkštus", - sistemos veikimo principus aiškina „Fima" projektų vadovas Ričardas Raudys.

Pasak UAB „Fortum Klaipėda" direktoriaus Juozo Donielos, technologiškai moderniausioje šiuo metu Baltijos šalyse veikiančioje jėgainėje saugumas užtikrinamas kiekvienoje atliekų virtimo energija proceso stadijoje: nuo atliekų patekimo į jėgainės teritoriją iki dūmų valymo.

„Fortum Klaipėda" elektrinės darbo saugumą taip pat užtikrins „Fima" specialistų įdiegta patekimo į teritoriją kontrolės bei vaizdo stebėjimo sistema.

Vaizdo stebėjimo sistema naudojama ne tik saugumui, bet ir elektrinės technologinio proceso kontrolei. Valdymo patalpos, iš kurios vykdomas visos jėgainės technologinio proceso valdymas, operatorius iš savo darbo vietos monitoriuose stebi biokurą ir atliekas atvežusio transporto įvažiavimą į teritoriją, kontroliuoja svėrimą, atliekų iškrovimo procesą. Jėgainės darbuotojai kameromis taip pat gali stebėti visą kuro kelią nuo atliekų patekimo į kuro bunkerį iki šlako iškrovimo iš katilo, įskaitant net vaizdą katilo viduje.