Įvertino dienos pietus Palangos kavinėse

Valgykla nr. 1. Dienos pietūs – 3,50 Eur

Maistas čia primena tikrą namų virtuvę – jautiesi tarsi valgytum karštą namuose pagamintą maistą tiesiai iš puodo, o padavėjos su klientais čia kalba žavia žemaitiška tarme. Šioje vietoje už nieką papildomai mokėti nereikia: už 3,50 Eur galima nusipirkti pagrindinį patiekalą, sriubos ir kompoto. O porcijos didelės ir labai sočios, galima pavalgyti jau vien nuo sriubos.

Galbūt maistas šioje valgykloje ir nėra labai ypatingas, tačiau skanesnio kompoto turbūt nesu gėrusi. Vien dėl egzotiško kompoto norėtųsi čia sugrįžti dar ir dar! Beje, žmonių šioje valgykloje lankosi labai daug, pietų metu sunku surasti laisvą staliuką.

„Vakarų salūnas“. Dienos pietūs – 3,40 Eur

Vos nuėjus į paplūdimį, garsiakalbis praneša, kad „Vakarų salūne“ galima sočiai ir skaniai papietauti vos už vieną eurą. Iš smalsumo nutariau ten nueiti ir aš – nejau iš tikrųjų galima taip pigiai papietauti? Vis dėlto ten nuėjus paaiškėjo, kad dienos pietūs kainuoja brangiau. Už eurą galima gauti tik pagrindinį patiekalą su daržovėmis, o už sriubą, gėrimą ir garnyrą reikia mokėti atskirai dar po eurą.

Keista, kai į lėkštę įdeda vos tris bulves ir už jas reikia sumokėti eurą, o pomidorų padažas papildomai atsieina dar 40 centų. Tačiau porcijos yra didelės, maistas normalus. Pavalgyti čia galima sočiai, tačiau tikrai ne už vieną eurą, kaip skelbia šios kavinės reklama.

O kalbant apie interjerą, manęs jis nesužavėjo – čia labai tamsu ir ant stalo vos galima įžiūrėti lėkštę. Negana to, surasti vietą, kur galima gauti dienos pietų, nėra taip paprasta, reikia klausti barmenų, nes šiems pietums yra skirta atskira salė. Be to, čia skamba per garsi muzika – buvo sunku susikalbėti su kartu papietauti atėjusiais draugais.

Valgykla nr. 2. Dienos pietūs – 3,80 Eur

Užėjus į šią valgyklą pasitiko labai maloniai nusiteikusi padavėja ir pasiūlė prisėsti. Ši vieta taip pat populiari, žmonių buvo nemažai.

Vis dėlto maistas ir porcijos dydis mane nuvylė. Ypač pataupyta daržovių. Negana to, kepsnys ir bulvės buvo šaltos. Ir tai buvo vienintelė mano lankytina vieta, kurioje reikėjo papildomai mokėti už duoną – 5 centai už riekelę. Šios valgyklos šeimininkai tikrai nepersistengia, Vilniuje už tokią kainą galima gauti ir geresnius pietus.

„Cepeliniškės“. Dienos pietūs – 6,10 Eur

Cepelinai čia kainuoja 3,90 Eur, o už sriubą ir gėrimą reikia mokėti atskirai. Šioje vietoje kainos nėra labai mažos, vien jau už gėrimą reikia mokėti eurą. Tiesą sakant, už tokį gėrimą antrą kartą tikrai tiek nemokėčiau, daugių daugiausiai įvertinčiau 50 centų.

Nors kainos čia didesnės nei kitur, tačiau lankytojų visada gausu. „Cepeliniškes“ galiu pagirti už labai skanius cepelinus. Iš visų lankytų Palangos vietų čia cepelinai man buvo patys gardžiausi, todėl sugrįžčiau čia ir antrą kartą. Jauki ir aplinka, sakyčiau, tipiškas kurorto interjeras.

„Pajūrio žibintas“. Dienos pietūs – 4,73 Eur

Dieną iš dienos nuo ryto iki vakaro prie šios kavinės įėjimo stovi juodai apsirengusi moteris, kuri visus vilioja čia apsilankyti ir paragauti ypatingo maisto. Kad jau taip uoliai kviečia, nusprendžiau čia užeiti ir pažiūrėti, kas gi čia tokio ypatingo.

Užėjęs vidun išvysti tipišką pajūrio interjerą: ant sienų kaba žvejų tinklai ir atrodo, kad tuoj prasidės vakaro šėlionės – į akis krenta mirguliuojančios lemputės ir vakaro pasirodymams skirta atributika.

Kalbant apie maistą, puiku, kad čia nereikia už nieką papildomai mokėti – už fiksuotą dienos pietų kainą galima gauti sriubos ir pagrindinį patiekalą. Aptarnavimą irgi galima pagirti – tik užsisakius dienos pietų, padavėjas tuoj pat atnešė sriubos, o tik baigus ją valgyti ant stalo patiekė didžiulę cepelinų porciją, nors soti buvau jau ir nuo sriubos. O įveikti tokią didelę cepelinų porciją yra tikras iššūkis – turbūt turi būti labai alkanas. Maistas čia tikrai skanus ir kokybiškas.

„Safari“. Dienos pietūs – 6 Eur

Lankytojų čia tądien, kai lankiausi, nebuvo labai daug. Tik įėjus pasitiko iš skirtingų pusių grojančios dvi skirtingos muzikos, mat jos garsiai klausėsi ir kaimynystėje esanti kavinė. Negana to, iš jos į „Safari“ lauko terasą sklido ir nemalonūs kepamo maisto dūmai.

Šioje kavinėje maisto teko laukti ilgiausiai iš visų mano Palangoje lankytų dienos pietų kavinių. Porcijos didelės, maistas skanus, tačiau dėl garsiai grojančių dviejų skirtingų muzikų ir nemalonaus dūmų kvapo norėjosi greičiau iš ten išeiti.