Įstatymai persekioja ir po mirties

Nors patologinė anatomijos autopsija kartais laikoma vienintele išeitimi siekiant nustatyti tikrąją žmogaus mirties priežastį, ši procedūra gedintiems artimiesiems kartais atrodo nebūtina ir laikoma velionio kūno bjaurojimu. Ir ne tik. Giminaičiai priešinasi dėl įvairiausių priežasčių - išpažįstamos religijos, įsitikinimų, o gal ir norėdami nuslėpti negerus dalykus, liaudyje vadinamus "nugydymu".

Teigiama, kad siekiant išvengti panašių konfliktų prireikė naujo įstatymo. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pateikė Žmogaus kritinių būklių ir mirties priežasčių nustatymo naujos redakcijos projektą, kuris vietos ginčams esą turėtų nepalikti.

Kada privaloma?

Pagal minėtas pataisas mirusiojo kūno skrodimą bus privaloma atlikti septyniais atvejais.

Ši procedūra bus neišvengiama mirusiam naujagimiui ar iki 500 gramų negyvagimiui, esančiam po 22 nėštumo savaitės, vaikui iki metų, kai nėra duomenų apie mirtį sukeliančių anomalijų, ne dėl lėtinės ligos mirusiam nepilnamečiui, nėščiajai ar gimdyvei.

Atlikti skrodimą taip pat bus privaloma iki paros ligoninėje gydytam ir mirusiam asmeniui, mirus dėl neaiškios ligos ir nesant smurtinės mirties požymių arba įtarus, kad žmogus Anapilin iškeliavo dėl profesinės ligos.

Iki šiol dėl šio įstatymo projekto vyksta diskusijos, nes norima tiesiog tobulos tvarkos.

Ginčų pasitaiko

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis pasisako už tokias pataisas. Jo manymu, dėl jų viskas bus aiškiau.

"Kai nėra aiškios tvarkos, ginčų pasitaiko, nors ir ne taip dažnai. Žmonės artimojo skrodimo nenori dėl įvairių priežasčių, tarp jų - ir dėl religinių įsitikinimų", - sakė gydytojas.

Medikai patologinę anatomijos autopsiją atlieka, jeigu, jų manymu, mirtis yra nenatūrali, o siekiant išvengti nesutarimų, pacientą paguldžius į ligoninę jo artimieji savo parašu patvirtina, kad gydymo įstaigai neturi pretenzijų ir jų neturės ateityje.

NESUTARIMAI. Daryti ar ne? Kartais dėl skrodimo atlikimo tarp velionio artimųjų ir medikų kyla ginčų.

Kartais skrodimą reikalauja atlikti teisėsaugininkai - tokiu atveju procedūra perduodama teismo medicinos ekspertams. Žinoma, autopsijos gali prašyti ir patys artimieji - jie tokią teisę turėjo visuomet, tačiau už iniciatyvą tenka susimokėti iš savo kišenės.

"Apskritai šis įstatymas bus labai naudingas. Jis tiksliai nustatys, kas ir kiek laiko turės saugoti mirusiojo kūną, kokius vaistus galima naudoti norint, kad nebūtų pakenkta transplantuoti tinkamiems organams, būtų tiksliau apibrėžtas ir pats mirties faktas", - sakė V. Janušonis.

Žmogus mirusiu laikomas, kai miršta jo smegenys bei nustoja funkcionuoti kvėpavimo ar kraujotakos sistemos. Ne ilgiau nei keturias dienas kūnas gali būti laikomas ligoninėje, vėliau - savivaldybės samdomoje bendrovėje.

"Skrodimų kasmet mažėja. Patologija pagrindžiama dar gyvo žmogaus tyrimais", - informavo ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Pernai šioje gydymo įstaigoje atlikta apie pusantro šimto skrodimų.

Trūksta ekspertų

Kodėl apskritai prireikė tokių pataisų?

"Šio įstatymo laukia labai daug specialistų - prokurorai, policininkai, medikai. Senasis, priimtas 1997 metais, neatitinka šiandienos realijų", - teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Anot jo, iki šiol sulaukiama dar daug pasiūlymų ir pastabų, tad įstatymas bus priimtas negreitai.

"Didžiausi ginčai kyla dėl to, kas pirmasis turėtų apžiūrėti ne ligoninėje, o namuose ar gatvėje mirusio žmogaus kūną. Ar tai turėtų būti policininkas, ar šeimos gydytojas, ar teismo medicinos ekspertas. Pastarasis atvejis sunkiai įmanomas - absoliuti dauguma tokių mirčių įvyksta dėl senatvės ar lėtinės ligos, o Lietuvoje ekspertų liko tik apie 40, jie tiesiog nesuspėtų fiziškai", - pasakojo A. Matulas.

Ar skrodimas - kūno darkymas?

Skrodimas - tai tokia procedūra, kurios metu, siekiant apžiūrėti vidaus organus, atveriama mirusio žmogaus kūno ertmė. Dėl to kai kurių velionių artimieji ją laiko kūno bjaurojimu - tai irgi kartais tampa žmonių ir medikų ginčo priežastimi.

Nesutarimų kyla ir dėl išpažįstamos religijos.

Pasak Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebono Viliaus Viktoravičiaus, Katalikų bažnyčia autopsiją laiko normalia pomirtine procedūra ir neįžvelgia joje nieko smerktino. Tačiau dvasininkas teigia, kad jai prieštarauja netradicinės religinės bendruomenės.

Ir nors atliekamų skrodimų skaičius mažėja, ši medicinos sritis sparčiai progresuoja. Didžiosios Britanijos Lesterio universiteto mokslininkai pernai paskelbė išradę būdą, kaip autopsiją atlikti be chirurginės intervencijos, tik padarius kakle nežymų pjūvį, o visa procedūra atliekama specialaus skenerio bei kompiuterinio tomografo pagalba.

Tiesa, tokiu būdu mirties priežastį galima nustatyti tik 80 proc. tikslumu.