Įstatymai globoja nevalas

Ne tik nemalonūs pojūčiai, bet ir finansiniai nuostoliai. Tokios yra apsileidusių žmonių kaimynystės pasekmės. Tačiau kartais atrodo, kad netvarką toleruojantys, gyvenimo kokybę aplinkiniams gadinantys miestiečiai turi daugiau teisių nei nuo jų nevalyvumo kenčiantys kaimynai.

Problemą patvirtina smarvė

Laima Razbadauskytė gyvena I. Simonaitytės gatvės 18-ajame name. Tiesa, gyvenimu tai pavadinti jai liežuvis neapsiverčia, mat penktajame aukšte, virš jos buto, įsikūrę kaimynai jos kasdienybę jau seniai pavertė tikra kančia. Tai patvirtina ir kiti laiptinės gyventojai. Pasisvečiavęs bent kelias minutes bet kuris žmogus tuo įsitikina - nosį čia riečia išmatų smarvė.

"Jau šešis kartus buvo užlietas mano butas, padaryti tūkstantiniai nuostoliai. Tai baigėsi, kai jiems už skolas atjungė vandens tiekimą. Tačiau tada prasidėjo dar nemalonesni dalykai - jie savo bute ir toliau atlieka gamtinius reikalus, dėl to sklinda baisi smarvė. Maža to, gamtinius reikalus, matyt, atlieka į kažkokį indą, kurį išpila pro langą. Dalis turinio išsilieja ir ant mano langų", - apie nemalonią kaimynystę pasakojo klaipėdietė.

Moteris tikina, kad savo istoriją ji pasakojo ir savivaldybei, ir Visuomenės sveikatos centrui, ir policijai - kol kas padėti negali niekas.

"Visi tarsi nusiplauna rankas, siuntinėja vieni pas kitus. Aš nežinau, kaip čia toliau reikia gyventi, kaip šią problemą išspręsti. Nejaugi ir toliau reikės tai kęsti? Renkasi ten viso mikrorajono girtuokliai ir gadina mums gyvenimą. Matę, kaip jie ten įsikūrę, sako, jog gyvuliai švariau gyvena", - guodėsi L. Razbadauskytė.

Vienintelė viltis, kad kaimynai bus iškeldinti už skolas.

"Antstolė jau rūpinasi, kad būtų išieškota man padaryta žala už buto užpylimus. Gal iškeldins juos iš buto, jei jau kitos išeities nėra", - sakė klaipėdietė.

Šiukšlynas bute

Dėl panašios kaimynystės kenčia ir Pušyno gatvės 23 namo gyventojai. Daugiabutį administruojančios bendrijos "Pušynėlis" pirmininkė Birutė Miliauskienė tvirtina, kad 59 metų moteris savo bute įrengė šiukšlyną - prikaupta šiukšlių, prisiveisė tarakonų, buvo užpiltas kaimynų butas. Teigiama, kad moteris girtauti ir nebesirūpinti butu pradėjo prieš trejus metus, kai mirė jos vyras.

"Turi mamą, kuriai per 80 metų, sūnų, bet jie nenori nieko bendro su ja turėti, atsižada jos. Ji nedirba, ne pensininkė. Sako, kad pas ją viskas tvarkinga. Už mokesčius atsiskaito bendrija, o ta moteris jau įsiskolinusi, jai atjungta elektra", - apie situaciją pasakojo B. Miliauskienė.

NETVARKA. Pušyno gatvėje iš šiukšlynu paversto buto sklinda ne tik smarvė - iš jo pas kaimynus keliauja ir tarakonų armijos. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tame pačiame name gyvenanti Jurgita "Vakarų ekspresui" sakė, kad minėta kaimynė dabar į namus vedasi valkataujančius asmenis, tempia daiktus.

"Kai pas ją trūko kanalizacijos vamzdžiai, po vonia radom ekskrementų pilnų sauskelnių. O ji sako, kad pas ją viskas tvarkinga. Smarvę dar galim kęsti, bet su tarakonais nebežinom, kaip kovoti", - guodėsi pokalbininkė.

Atsakinga pirmininkė?

"Pušynėlio" pirmininkė kreipėsi į savivaldybę, tačiau ten esą nesulaukė pagalbos - jai buvo pasakyta, kad B. Miliauskienė turi įkalbėti netvarkingą gyventoją susitvarkyti butą arba sutikti įsileisti kitus asmenis, kad šie tai padarytų. Maža to, priešingu atveju bendrijos pirmininkė gali gauti baudą už tvarkos ir higienos taisyklių laikymosi name neužtikrinimą.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Nina Gendvilienė paaiškino, kad tokiu atveju už namo bei jo aplinkos tvarką ir higieną atsakinga bendrijos pirmininkas arba namų valdos.

"Bendrija turėtų turėti namo vidaus taisykles, kuriose būtų numatoma, kaip žmonės turėtų tvarkytis, kaip jie gali elgtis name, o kaip ne. Kai kuriuose namuose net nurodoma, kada pas ką svečių gali ateiti. Veiksmus turi apspręsti namo bendrijos valdyba. Jei ten padėtis iš tiesų baisi, butą turi sutvarkyti iš bendrijos lėšų", - tvirtina N. Gendvilienė.

Pušyno g. 23 namo gyventoja Jurgita sakė girdėjusi apie tokį siūlymą, bet yra įsitikinusi, jog net ir sutvarkius prisiteisti išlaidų iš niekur nedirbančios moters nepavyktų - esą geriausiu atveju į bendrijos biudžetą susigrąžinti pavyktų tik apie 10 proc. išleistų lėšų.

Savavališkai įeiti negali

N. Gendvilienė informavo, kad jei kaimynai pasiryžtų sutvarkyti apšnerkštą butą, jie prieš tai turėtų gauti raštišką savininkės sutikimą tai padaryti. Specialistės teigimu, tvarka turėtų rūpintis ir šeimos nariai - jei jie teigia, kad išsižada dukters ar mamos, jie turėtų tai padaryti su notaro patvirtinimu, kitu atveju jie vis tiek yra atsakingi už tai, kaip elgiasi šeimos narys.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Albinas Strumyla tikino, kad tokia situacija mieste tikrai nėra nauja, bet akcentavo, kad policija dėl administracinių teisės pažeidimų negali veržtis į butą.

"Jei kaupia šiukšles, nesitvarko ar bute lankosi asocialūs asmenys, tai nėra nusikaltimas, tai - administracinės teisės pažeidimai. Bendrija gali rašyti skundus - į policiją, savivaldybę. Bet jei kaimynų ar bendrijos pirmininkės neįsileidžia, tai vargu ar policininkus įsileis", - abejojo pokalbininkas.

Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pužauskas sakė, kad dėl minėto buto buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad ten yra antisanitarinės sąlygos. Tačiau, jo teigimu, policija dėl to į privatų asmens būstą įeiti negali.

"Pagal įstatymą, atsakingas yra bendrijos pirmininkas. Jei gyventoja atsisako tvarkytis geruoju, bendrija gali kreiptis į teismą, yra tokių atvejų", - aiškino A. Pužauskas.

N. Gendvilienė aiškino, kad jei bendrijai nepavyktų susitarti su netvarkinga kaimyne, jie situaciją pakeisti galėtų tik teisminiu keliu. Taip pat ji priminė, jog jei kaimynai ar artimieji įtaria, kad moteris gali turėti psichikos sutrikimų, artimiesiems reikalaujant ji gali būti 3 dienoms išvežama patikrinimui - diagnozei nustatyti.

"Statybininkų prospekte buvo atvejis, kai moteriai nuolat vaidenosi triukšmas. Nors ir būdavo tylu, ji vis rašydavo skundus, kviesdavo policiją, sakydama, kad kaimynai triukšmauja. Buvom ir mes, bet jokio triukšmo nenustatėme. Policija net norėjo jai baudą už melagingus pranešimus skirti, bet paskui paaiškėjo, kad ji turėjo psichikos sutrikimų", - prisiminė N. Gendvilienė.