Išprievartauta rajono žemė

Statybų sąstingis skaudžiai atsiliepė ir su šiuo verslu susijusioms sritims, tarp jų - naudingųjų iškasenų pramonei. Klaipėdos rajone, kuriame kasybos verslas kasmet plėtėsi ir augo, plyti dešimtys hektarų apleistos, ekskavatorių sumaitotos bei iškasinėtos žemės. Kada šie plotai virs rekreaciniais tvenkiniais ar bus užsodinti mišku, - niekas nežino. Kai kurios kasybos įmonės atsidūrė ties bankroto slenksčiu, o kitos tiesiog nebeturi lėšų išraustiems karjerams sutvarkyti, nors tai padaryti privalo.

Klaipėdos rajone šiuo metu yra užregistruota 16 naudingųjų iškasenų - smėlio, žvyro, durpių - karjerų. Juos eksploatuoja 11 įmonių. Didžiausi karjerai - Poškų, Kalvių žvyro bei Dauparų durpių telkiniai, užimantys po 100 ir daugiau hektarų plotus.

Kaip rajone naudojami gamtiniai ištekliai, kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) rajono agentūra. LGT Žemės gelmių registro ir kontrolės poskyrio vedėjas Giedrius Giparas teigia, jog panaši situacija susiklostė ir kitose Lietuvos vietovėse, kur vyksta naudingųjų iškasenų gavyba.

"Dėl to galima kaltinti ir krizę. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus šalyje buvo iškasama apie 12 milijonų kubinių metrų smėlio ir žvyro, o šiemet jau bus perpus mažiau. Gaudamos mažiau pajamų, kai kurios įmonės karjerų netvarko, nors joms ir privalu laikytis projekte numatytų rekultivacijos reikalavimų. Stengiamės apvažiuoti kuo daugiau karjerų ir paraginti jų savininkus susitvarkyti. Baudų mes neskiriame, tačiau jei įmonė piktybiškai nesitvarko, galima panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, o kraštutiniu atveju - sustabdyti licenciją",- sako G. Giparas.

Kasė ir nelegaliai

Karjerus kontroliuojančioms institucijoms tikras galvos skausmas - nelegalūs kasinėtojai. Prisidengdami tuo, kad kasa savo sodyboje tvenkinį, jie rausė smėlį, žvyrą ir pelningai juo prekiavo nemokėdami jokių mokesčių, nors žemės gelmių turtas priklauso valstybei.

"Tai buvo nevaldomas procesas, negelbėjo nei baudos, nei kitos sankcijos, nes sukosi dideli pinigai. Pasinaudodami įstatymų spragomis apsukruoliai žemės savininkai nebijojo nieko. Tad dabar matyti padariniai - iškasinėta, apleista žemė, kurios niekas netvarko. Klaipėdos rajone tai gana opi problema, nes čia glūdi nemaži smėlio, žvyro telkiniai, todėl ir "tvenkinių" kasinėtojų netrūko. O šiandien tenka konstatuoti gamtai padarytą žalą", - pastebi G. Giparas.

Visgi, anot pokalbininko, reikia pasidžiaugti, kad ir sunkmečiu yra kasybos įmonių, kurios pavyzdingai tvarko jau išsemtus karjerus.

"Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone esantis Poškų karjeras jau įrengė ne vieną gražų tvenkinį, apsodino mišku ir žmonės ten jau gali maudytis, žvejoti, ilsėtis gražiuose gamtos kampeliuose", - sako G. Giparas.

Kasėjai - po didinamuoju stiklu

Agluonėnų, Dovilų seniūnijose plytintys netvarkyti karjerai gadina kraštovaizdį, tačiau jei kurį laiką karjeras nėra rekultivuojamas, apčiuopiamos žalos, anot aplinkosaugininkų, gamtai nepadaroma.

"Įmonės, gavusios leidimą kasti naudingus išteklius, iškart gauna ir privalomą nurodymą karjerą rekultivuoti. Tačiau išduodant leidimą nėra nurodomas terminas, kiek metų kasti ir kada rekultivuoti. Normalios įmonės rekultivacijai atsideda lėšų nuo kiekvienos parduotos tonos žvyro. Kitos gal labiau vaikosi greito pelno. Pagaliau ne visi karjerai iki galo ir išsemti, o kol yra išteklių, įmonė nesiima rekultivacijos", - teigia KRAAD Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus.

Anot jo, jei karjere darbai nevyksta, jis turi būti sutvarkytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms - turi būti sulyginti šlaitai, įrengti pylimai, rakinamos užtvaros, riboženkliai, užrašai, kam karjeras priklauso.

Agentūros darbuotojai karjerus tikrina po 2-3 kartus per metus.

"Jau esame baudę administracinėmis baudomis ne vieną įmonės savininką. Paprastai po to jie susitvarko. Reikia tik džiaugtis, kad dar nė viena įmonė nebankrutavo, nes tuomet išraustų karjerų sutvarkymas tikrai užsitęstų", - sako A. Vaitkus.

Anot jo, 2006-2007 m. prasidėjusi nelegalių kasėjų era jau baigėsi.

"Vadinamieji kūdrų kasėjai tikrai darė didelę žalą gamtai ir valstybei, nes parceliavo į kairę ir dešinę valstybės turtą, nes neturėjo būtinų leidimų. Prie šios nelegalios veiklos sustabdymo daug prisidėjo Ekonominė policija. Iki šiol vyksta 5 teisminiai procesai dėl gamtai padarytos žalos, kuri kai kuriais atvejais siekia ir po pusę milijono litų", - teigė pokalbininkas.

Nelegalus kasinėjimas baigėsi ir dėl ekonominių sąlygų - aprimo statybos, paaštrėjo konkurencija ir "nelegalai" su nekokybiška savo preke pralaimėjo kovą rinkoje.

"Nelegalūs kasėjai jau seniai nepakliūva į akiratį. Neseniai teko bausti tik nekantrų verslininką, kuris, nebaigęs tvarkyti dokumentų, pradėjo kasti žvyrą. Įmonės savininkui buvo surašytas protokolas, paskirta 1 600 litų bauda. Jam dar teks atlyginti gamtai padarytą 5 000 litų žalą. Bet tokių atvejų dabar jau yra tik vienetai", - sako A. Vaitkus.

Karjerų kaimynystė nepatinka

Tvarką kasybos versle įvedė ir bendrasis rajono planas, kuriame pažymėtos išžvalgytų naudingųjų išteklių gavybos vietos. Tad dabar bet kur kasti smėlį ar žvyrą nėra galimybių, nes reikėtų keisti žemės paskirtį, o tai brangiai kainuoja.

Nors gyvenamosios statybos bumas praėjo, smėlis ir žvyras, kaip ir anksčiau, reikalingas kelių tiesimui. Vien Jakų žiedo estakados statyba rajone palaikė iškasenų poreikį. Regione už Europos Sąjungos lėšas rekonstruojama ir daugiau kelių, tad kone kiekviename Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje yra tvirtinami detalieji planai, pagal kuriuos įmonės rengiasi eksploatuoti vis naujus naudingų išteklių karjerus.

"Kasybos verslas rajone plėtojasi nepaisant sunkmečio. Svarbu, kad įmonės laikytųsi įstatymų ir nepaliktų "žemės žaizdų" - išraustų ir nesutvarkytų karjerų. Dėl to kreipsimės į įmonių vadovus, kontroliuojančias institucijas. Dėl karjerų neretai sulaukiame gyventojų skundų. Antai Dovilų seniūnijos Gelžinių ir Margių kaimų žmonės skundėsi, kad sunkvežimiams vežant žvyrą kylantys dulkių debesys nugula sodybas, daržus, pasėlius. Vėžaičių seniūnijos Ruigių kaimo gyventojai pyko dėl sunkiasvorio transporto sugadinto kelio. Abiem atvejais pavyko susitarti su įmonių vadovais, kad keliai būtų vasarą laistomi, o kelias Ruigiuose - sutvarkytas", - sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Pasak jo, tinkamai sutvarkyti jau nenaudojami karjerai rajonui gali duoti daug naudos.

"Statybinių medžiagų gamyklos kažkada iškasti karjerai Gargždų pramonės zonoje šiuo metu yra mėgstami poilsiautojų bei žvejų. Šiuo metu jau yra rengiama galimybių studija dėl geresnio 146 hektarų teritoriją užimančių tvenkinių panaudojimo poilsio bei turizmo reikmėms. Kuo daugiau sutvarkytų, rekultyvuotų karjerų, tuo daugiau gražių tvenkinių, naujai pasodintų miškų rajone", - sakė V. Dačkauskas.

Neliko eilių

Patys kasėjai neslepia, jog išgyventi šiuo metu nėra lengva.

"Prieš dvejus metus gamybos aikštėje vinguriavo ilgos eilės sunkvežimių, atvažiavusių prispilti žvyro. Dabar tokių eilių neliko",- sakė UAB "Poškų karjeras" direktorius Edvardas Jonuševičius.

Tačiau ilgametę kasybos patirtį turinčios įmonės vadovas nenusimena - kokybiškos žaliavos keliams tiesti bei remontuoti visada reikės. Tad gamybos tempų bendrovė nelėtina ir investuoja į kokybę. Prieš kurį laiką įsigyta naši karjero žvyro perdirbimo technologinė linija žvyrą išrūšiuoja, išplauna, susmulkina gargždą ir išsijoja. Per metus šia linija pagaminama apie 60 tūkst. tonų kub. metrų įvairių rūšių ir frakcijų žvyro bei smėlio produkcijos, nors būtų galima pagaminti dvigubai daugiau, jei tik būtų poreikis.

"Šiuo metu iš Poškų karjero pagal projektą kasmet prikasame apie 200-250 tūkstančių kubinių metrų žvyro. Ketiname plėsti verslą - imtis kasybos naujame Pozingių telkinyje", - planais dalijosi įmonės vadovas.

Tačiau labiausiai E. Jonuševičius džiaugiasi vietoje karjerų sužaliavusiais miškeliais ir tyvuliuojančiais švariais tvenkiniais. Jis pats sakėsi esąs didelis gamtos mylėtojas, prie sutvarkytų karjerų pats pasodinęs daugybę medelių.

"Daugiau kaip pusė Poškų telkinio išteklių yra pripildyti vandens, todėl didžioji dalis rekultyvuotų plotų taps vandens telkiniais, skirtais mėgėjiškai žvejybai. Agluonėnų seniūnijai esame jau perdavę 168 hektarų sutvarkytų tvenkinių, šiuo metu baigiame rekultyvuoti dar vieną, 30 hektarų karjerą, kuris taip pat virs tvenkiniu. Semdami gamtos turtus, turime jai ir duoklę grąžinti", - įsitikinęs E. Jonuševičius.

"Ieško atvežtinės žaliavos"

Skirmantas SKRINSKAS, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas
Kasybos padėtis labai bloga, tai viena labiausiai nuo krizės nukentėjusių pramonės šakų. Lyginant su pernai metais gamybos apimtis nukrito 44 procentais ir dar daugiau. Jau yra bankrutuojančių įmonių, bankai aprašinėja turtą, nes įmonės buvo prisiskolinusios, prisipirkusios technikos, o atiduoti nėra iš ko. Statybose sąstingis, keliams taip pat mažiau finansavimo skiriama. Pirkėjas renkasi ne kokybišką žaliavą, kuri yra brangesnė, bet ieško pigesnės, atvežtinės iš kitų šalių.
Kol kas situacija negerėja, ko gero, dabar esame dugne. Veikiančios įmonės dar pajėgia rekultyvuoti karjerus, tačiau daugelis tam neturi lėšų. Senais laikais būdavo privaloma nuo parduotos žvyro ar kitų išteklių tonos kaupti po 7 kapeikas rekultyvacijai. Mūsų asociacija siūlė įvesti tokį mokestį, tad dabar būtų už ką tvarkyti karjerus. Deja, idėja buvo atmesta.
Šiuo metu Vyriausybėje kuriama racionalaus išteklių naudojimo strategija. Juk žemės gelmių ištekliai sudaro 30 procentų valstybės turto - 58 milijardus litų. O tie turtai slypi tik 4,3 procento šalies ploto užimančioje teritorijoje. Vadinasi, ta žemė, kurioje yra išteklių, pati vertingiausia. Tačiau valstybė neturi plano, kaip tais ištekliais pasinaudoti - žemė privati, savininkai neprileidžia, nėra jokio planavimo, nes statomi namai, išteklių turtingose žemėse sodinami miškai. Tikimės, kad kuriama strategija suteiks kasybos verslui naujų perspektyvų.