Iš Palangos į Londoną? Galbūt.

TPOU atstovų teigimu, norint pritraukti du naujus reisus reikėtų, kad krašto savivaldybės sukrapštytų nuo 800 iki 1 mln. litų. Tai būtų tik pusė reikalingos sumos. Kitą dalį prisiimtų pats TPOU.

Oro uosto direktorės Jolanta Jucevičiūtės teigimu, iš savivaldybių gauti pinigai būtų naudojami tik vadinamajam rinkodariniam skrydžių maršrutų palaikymui.

"Pagal mūsų pasiūlymus, kiekvienas nauju reisu Palanga-Londonas skrisiantis keleivis savivaldybėms kainuotų iki 7 eurų. Vien skrydžiams į Londoną palaikyti reikėtų nuo 375 tūkst. iki 501 tūkst. litų per metus. Planuotume, kad per metus šia linija 180 vietų orlaiviais "Airbus 320" skristų 13-14 tūkst. keleivių per metus", - sakė oro uosto vadovė.

Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus Regiono plėtros tarybos posėdyje sakė, kad nauji skrydžiai regionui labai reikalingi. Kurorto vadovas parodė pavyzdį ir pažadėjo skirti 40 proc. vieno reiso pritraukimui reikalingos sumos.

Kitų savivaldybių merai taip pat neprieštaravo ir sutartinai linksėjo galvomis, pritardami, kad patekti į Vakarų Lietuvą, pritraukus du naujus skrydžius, būtų kur kas paprasčiau.

"O Neringa labiausiai norėtų skrydžio į Hamburgą", - išsišoko buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas, Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad visoms savivaldybėms būtina numatyti kitų metų biudžetuose tam tikras sumas, kurias skirtų Regiono plėtros tarybai. O toji gautas sumas ir pervestų konkrečioms skrydžių bendrovėms.

"Tačiau tai jau nėra mūsų vienų, merų, prerogatyva. Tam turi pritarti savivaldybių tarybos", - priminė V. Grubliauskas.

Jei Skuodo, Kretingos, Palangos, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Šilutės ir Neringos savivaldybių tarybos parodys deramą išmintį, jau kitą pavasarį, norint nuskristi į Londoną ir Hamburgą, nereikės važiuoti į Vilnių ar Rygą - minėtus Didžiosios Britanijos ir Vokietijos miestus pasiektume iš Palangos oro uosto.

Galutinai merai apsispręsti turėtų iki spalio pabaigos.

Atliktų analizių duomenimis, pritraukus du reisus keleivių skaičius TPOU per metus padidėtų maždaug 35 tūkstančiais. Nauda savivaldybėms būtų akivaizdi, mat tik 10 proc. į regioną atvykusių turistų išleistų lėšų tenka verslui, kiti 90 proc. patenka į valstybės ir savivaldybių biudžetus. O į skrydį investuotas litas esą atneštų net 5,5 lito grąžą.

Pernai TPOU aptarnavo rekordinį skaičių keleivių - per 111 tūkst. O šiemet tikimasi aptarnauti net 134 tūkst. keleivių.