Iš dujų terminalo peša naudą

Vakar Vyriausybės sudarytos Tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos narių posėdyje pristatyta visa terminalo statybos eiga. Pasak mero, konstatuota, kad visi darbai vyksta pagal planą, jokių vėlavimų nėra, netgi priešingai, kai kurie darbai vyksta greičiau nei buvo planuota.

Beje, valstybė jau nacionalizavo privačių asmenų valdytą ir būsimajam SGD terminalui Klaipėdoje trukdysiantį deviacijos įrenginį. Kovo 5 d. Registrų centras, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu, priimtu šiemet vasario 2 d., įregistravo jį kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę. O teismas civilinės bylos dėl sandorio, kai 2002 m. tuomečio Klaipėdos uosto direkcijos teisės skyriaus vadovo Sauliaus Trečekausko žmona Aurelija už 100 Lt įsigijo šį įrenginį iš UAB Laivybos paslaugų centro, pripažinimo negaliojančiu dar nepradėjo nagrinėti iš esmės.

"Tarp likusių darbų - baigti poveikio aplinkai vertinimą. Tai numatyta trečiąjį ketvirtį. Taip pat dar reikia skelbti konkursą dėl gamtinių dujų tiekimo", - vakar po posėdžio sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

ŠANSAS. Suskystintų dujų terminalo projektas Smeltės kvartalui gali atnešti naujoviškas gatvių dangas.  Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak jo, Klaipėdos uostas paskelbė konkursą geologiniams gręžiniams gilinant dugną, kur bus laivo-saugyklos prieplauka. Planuojama, kad visi darbai uoste bus baigti iki 2014 metų, kai SGD laivas atplauks į Lietuvą.

A. Sekmokas taip pat pranešė apie "Lietuvos dujų" patvirtinimą, jog pirmoji magistralinio dujotiekio atkarpa iki Tauragės bus baigta statyti šiemet, o 2013 m. planuojama baigti statyti viso magistralinio dujotiekio statybą iki Klaipėdos.

Mero pastabos

Minėtame darbo grupės posėdyje Klaipėdos meras išsakė savo pastabų. Jis pageidavo, kad būtų imamasi papildomų saugumo priemonių - įsigytas gelbėjimo laivas, kuris galėtų budėti prie SGD terminalo. Kai laivas dujovežis plauks lydimas vilkikų, gelbėjimo laivo gal ir nereikėtų, nes gaisro gesinimo funkciją gali atlikti vilkikai. Tačiau tuo metu, kai dujovežis prisišvartuos prie saugyklos ir vyks išdujinimo procesas, esą reikėtų budinčio laivo. Turint omenyje, kad Smiltynėje gali kilti gaisras, papildomas saugumo elementas nepatrukdytų. Pasak V. Grubliausko, tam pritarė ir posėdyje dalyvavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ir kiti darbo grupės nariai.

Dar Klaipėdos meras siūlė atsižvelgti į tai, kad visi laivo dujovežiai įplauktų į Kuršių marias po vidurnakčio. V. Grubliausko manymu, tokiu atveju jie mažiau trukdytų laivų eismui uosto akvatorijoje, ir ypač AB "Smiltynės perkėla" keltų, keliančių žmones į Smiltynę, eismui.

"Eismo sustabdymas uoste dviem valandoms, kai plauks dujovežis, gal ir nėra didelis laiko tarpas, tačiau iš esmės tai gali trikdyti darbą uoste. Ši mano pastaba priimta kaip reali. Tikiuosi, kad į ją bus atsižvelgta", - sakė meras.

Klaipėdiečių interesai išskirti

Vakar V. Grubliauskas susitiko ir su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu bei susitarė su juo dėl dviejų svarbių dalykų.

Vyriausybės pavedimu rengiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisų projektą numatoma vienu straipsniu įprasminti Klaipėdos savivaldybės ir Uosto direkcijos santykius. Paprasčiau pasakius, bus padaryta pataisa dėl galimybės skirti dalį uosto rinkliavų Klaipėdos miesto struktūriniams, socialiniams ir kitokio pobūdžio projektams.

Pasak mero, ministro pastangų dėka ši pataisa išgryninta kaip atskiras įstatymo projektas ir įtraukta į pavasarinės Seimo sesijos darbotvarkę. Vyriausybė, naudodamasi proga, į vieną pataisų paketą norėjo sudėti ir kitas aktualijas, stengėsi įtraukti į rengiamus projektus kiek įmanoma daugiau pataisų. V. Grubliausko manymu, jeigu jos visos būtų svarstomos vienu metu, būtų kilusios ilgos diskusijos ir tai ilgai užtruktų. Ministro pastangų dėka, atsižvelgiant į tai, kad SGD terminalą žadama statyti Klaipėdoje, klaipėdiečiams aktuali pataisa buvo išgryninta.

Paklaustas, kiek Uosto direkcijos rinkliavų numatoma skirti miestui, V. Grubliauskas atsakė, jog prie procentų klausimo bus grįžtama po to, kai bus priimta minėta įstatymo pataisa. Tai spręs Vyriausybė. Klaipėdos mero manymu, miestui turėtų būti skiriama 5-10 proc. rinkliavų.

Dėmesys Smeltės gatvėms

Pasak V. Grubliausko, ministras E. Masiulis nepamiršo to, kad statant SGD terminalą ties Kiaulės Nugaros sala Smeltės kvartalas atsidurs jo kaimynystėje. Su juo meras diskutavo dėl kelių būklės šiame kvartale. Ministro manymu, bandomieji minkštųjų dangų projektai galėtų būti įgyvendinti būtent Klaipėdoje ir būtent Smeltės kvartale. Jo manymu, gatvės šiame kvartale turi būti prioritetas, lėšų joms reikia ieškoti, galbūt net paimant jų iš kokio nors kito objekto.

Minkštosios dangos, pasak mero, yra labai šiuolaikiškas būdas, kai gatves, kuriomis nevažinėja sunkiasvoris transportas, galima remontuoti naudojant naują technologiją. Minkštoms dangoms reikalinga žymiai paprastesnė infrastruktūra, nereikia rengti tokio pagrindo kaip klojant asfaltą, tad ir parengiamųjų darbų kur kas mažiau. Šiuolaikinės dangos atlaiko gana nemažą svorį, bet yra žymiai lengviau ir greičiau paklojamos.

Mero manymu, Smeltės kvartale didžioji dalis gatvių galėtų būtų dengiamos būtent tokia danga. Tada darbai būtų gana sparčiai atliekami ir būtų galima tikėtis, kad gatvės Smeltės kvartale bus sutvarkytos dar šiemet.

Pasak V. Grubliausko, sunkusis transportas šiame kvartale nevažinėja. Tačiau turint omenyje, kad ateityje gali atsirasti toks poreikis, būtų galima klausimą spręsti kompleksiškai - vieną kitą gatvę grįsti įprastine danga, galinčia atlaikyti sunkiasvorį transportą, o kitas - šiuolaikiška minkštąja danga.