Ir Neringa - benamių namai

Daug kas įsivaizduoja, kad šiame, iš turizmo klestinčiame krašte apskritai nėra socialinių problemų.

Nekalbant apie gamtą ir orą, Neringa išties yra nuostabi vieta gyventi - mieste nedarbo lygis yra vienas žemiausių, emigracija jo beveik nepalietė, o vietos gyventojai yra vieni iš mažiausiai prasiskolinusių Lietuvos žmonių (kreditų biuro "Creditinfo" duomenys).

Tačiau yra ir ne tokia graži pusė.

Pasak Neringos savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Onos Makrekovos, šiemet mieste suskaičiuoti 7 benamiai. Neringoje įstaigos, kurioje jie galėtų prisiglausti, nėra, pasirūpinama, jog šaltuoju metų sezonu gautų vietas kitų šalies miestų socializacijos centruose, tačiau orams atšilus jie ir vėl sugrįžta.

"Trys nuolat gyvena Nidoje, vienas anksčiau neblogai gyveno, tačiau turtus paleido vėjais. Keturi apsistoję Juodkrantėje. Jie ir glaudėsi tame sudegusiame pastate", - pasakojo savivaldybės atstovė.

Neringą per metus aplanko apie 400 tūkst. turistų, tačiau, O. Makrekovos teigimu, benamiai prie svečių nelenda ir jiems neįkyri.

"Yra vienas, kuris sezono metu nuolat sukiojasi turistų lankomose vietose, tačiau atvykėlių išmaldos neprašo. Gal dėl to, kad benamiai gauna korteles, už kurias prekybos centre gali nusipirkti maisto, bet ne alkoholinių gėrimų ar cigarečių", - sakė O. Makrekova.

Be to, mieste yra bent keturios socialinei rizikos grupei priskiriamos šeimos, o socialinės pašalpos pernai mokėtos 80 asmenų - 47 šeimoms, kurių pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 350 litų. Per penkis šių metų mėnesius socialiai remtinų asmenų Neringoje padaugėjo.

"Tai siejame su bendra situacija šalyje, be to, spėjame, kad prie šios statistikos prisideda ir tai, jog padaugėjo žmonių, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravusių dėl lengvatų", - sakė savivaldybės skyriaus vedėja.

Neringos mieste gyventojų skaičius metų pradžioje viršijo 3,8 tūkst., tačiau manoma, kad "tikrųjų" neringiškių yra apie 2,5 tūkst.