Apie planuojamą gintaro klodų žvalgybą ir jų eksploataciją Kuršių mariose ties Juodkrante Aplinkos ministerija paskelbė prieš metus. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, dabar jau yra parengtos viešo konkurso sąlygos, belieka jas suderinti su konkurso komisija ir tikimasi rugsėjo mėnesį paskelbti konkursą.
"Konkurso nugalėtojas turės už savo lėšas patikrinti gintaro išteklius - tai yra atlikti detalius gintaro klodų žvalgybos darbus, galimos jų eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo ataskaita leis tokią veiklą - konkurso nugalėtojas turės pirmenybę į gintaro kasybą", - aiškino J. Satkūnas.
Gintaro klodai Kuršių marių dugne, kelių metrų gylyje, buvo atrasti dar XIX amžiaus viduryje gilinant farvaterį. Nuo 1862 metų beveik tris dešimtmečius gintarą čia kasė vokiečių verslininkai Friedrichas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris. Bendrovėje kasmet buvo iškasama apie 75 tonas gintaro, iš viso iškasta 2 250 tonų Baltijos auksu vadinamo mineralo. Juodkrantei tapus prašmatniu kurortu, gintaro gavyba buvo nutraukta, o pakrantėje dešimtimis hektarų padaugėjo gyvenvietės plėtrai skirto ploto.
Valstybės interesas
Dabar atnaujinti gintaro gavybą ties Juodkrante nuspręsta todėl, kad užsidarė gintaro žaliavos rinka Kaliningrado srityje. Lietuvos geologijos tarnyba remiasi 1993-1994 metais ir 1997-aisiais atliktais marių dugno žvalgymais, kurių metu buvo nustatyta keletas perspektyvių gintaro žaliavos klodų. Minimas vienas apie 112 tonų gintaro telkinys ties Juodkrante ir dar keturi kitose vietose. Manoma, jog Kuršių mariose galima iškasti apie 350 tonų gintaro.
Nauda valstybei būtų - verslininkų sumokami mokesčiai už iškastą gintarą. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme numatyta, kad kiekvienas iškasto gintaro kilogramas šiuo metu apmokestinamas 20,22 euro suma. Aplinkos ministerija siūlo mokestį didinti iki 280 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija smulkesnė nei 40 mm, o stambesnio nei 40 mm gintaro kilogramui taikyti 900 eurų mokestį.
PERSPEKTYVA. Tyli ir apleista Gintaro įlanka netrukus taps gintaro ieškotojų Meka. Redakcijos archyvo nuotr.
Taikant ministerijos pasiūlytus mokesčius, per 20 metų eksploatacijos metų būtų galima gauti 41 mln. eurų pajamų, 70 proc. jų siūloma pervesti į valstybės biudžetą, 20 proc. - palikti savivaldybėms, kuriose yra gintaro kasybos vietos, 10 proc. - pervesti į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.
Nori pritaikyti turizmui
Įsisukti į gintaro gavybos karuselę taikosi ir pats KNNP - jis pageidautų, kad bent vienas išžvalgytas gintaro gavybos plotas būtų paliktas edukaciniams ir turizmo tikslams. Drauge su Klaipėdos universitetu ir kitais partneriais parko direkcija pateikė paraišką projektui "Sociokultūrinis parkas "Gintaro įlankos legenda" (projekto vadovas - architektas, kraštovaizdžio specialistas profesorius Petras Grecevičius) Lietuvos mokslo tarybos organizuojamam konkursui.
Pasak KNNP direktorės Aušros Feser, šio projekto tikslas - Gintaro įlankoje įrengti gintaro gavybos ekspoziciją, kurioje bus demonstruojama XIX-XX amžių sandūros Juodkrantės istorija, ir lankytojų centrą.
"Tačiau vien ekspozicija nėra tokia patraukli - lankytojams reikia atrakcijų. Viena jų galėtų būti dalyvavimas kasant gintarą ir pačiam surandant savo lobį. Jeigu gintaras būtų kasamas nedideliais kiekiais, jo užtektų ilgam ir per turizmo paslaugas sugrįžtų valstybei daug didesni mokesčiai", - įsitikinusi parko direktorė
Lietuvos mokslo tarybos organizuojamo konkurso rezultatų laukiama jau rugsėjo pradžioje. Neringos savivaldybė rengia šios teritorijos detalųjį planą. Jeigu konkurso rezultatai bus teigiami ir dokumentai bus laiku parengti, jau kitais metais KNNP direkcija ketina pateikti paraišką dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Rašyti komentarą