Kaip teigia Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vadovas Dalius Krinickas, Lietuva sunaudoja tik apie 12% visų turimų požeminio vandens išteklių, todėl galima drąsiai sakyti, kad turime daug ir išties švaraus požeminio vandens, o vanduo, bėgantis iš čiaupo, yra tinkamas gerti, naudoti ruošiant maistą. „Žinoma, kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl natūralių gamtinių sąlygų vandenyje yra padidintas fluoro ar geležies kiekis. Tačiau tam yra vandens valymo ir gerinimo įrenginiai. Jie išvalo vandenį iki nustatytų reikalavimų“, - pasakoja D. Krinickas. Anot jo, prie iniciatyvos jau prisijungusios kavinės yra pažymėtos specialiu ženklu – lipduku ant durų. „Praeiviai, išvydę šį ženklą ant durų žino, kad čia gali nemokamai atsigerti vandens iš čiaupo, norintys gali vandeniu prisipildyti ir savo atsineštą tarą“, - tvirtina pašnekovas.
Palangos viešbučio „Žilvinas“ vadovas Raimondas Karčiauskas teigia, kad prie iniciatyvos jie prisijungė noriai ir be ilgų svarstymų, mat klientams jau kuris laikas buvo siūloma nemokamai atsigerti vandens – prie baro visada stovėdavo ąsotis su vandeniu ir kelios taurės. „Kas norėdavo, galėdavo patys įsipilti vandens ar paprašyti barmeno. Kodėl palaikome šią iniciatyvą? Palangoje vanduo iš čiaupo tikrai skanus, švarus, tai kodėl jo negerti? Antra, niekada nežinai, kas išpilstyta ir tuos plastikinius butelius – gal tas pats vanduo? Trečia, mažiau tuščių plastikinių butelių, švaresnė aplinka“, – argumentuoja pašnekovas. R. Karčiausko nuomone, akivaizdu, jog žmonės šią iniciatyvą palaiko, nes vandenį geria. Kai kurie papietavę ir susiruošę atgalios į miestą ar paplūdimį, paprašo vandens ir į jų atsineštus butelius ar gertuves įpilti.
Jam antrina restoranų „Žuvinė“ ir „Feliksas“ įkūrėjas Edmundas Sakalauskas. „Žmonėms patinka, kad atsigerti gali nemokamai. Į komentarus, jog verslui nenaudinga vandenį dalinti už dyką, geriau jį parduoti, visada turiu atsakymą – būnant verslininku, į ateitį reikia žiūrėti toliaregiškai. Tokie dalykai, kaip galimybė veltui numalšinti troškulį, klientų yra vertinami. O ir sutaupyti, jei žmogus pietums yra skyręs tam tikrą sumą pinigų, padeda. Jei klientas nori prabangaus, konkrečios rūšies vandens, visada gali jo užsisakyti, tuo tarpu vanduo iš čiaupo – nekainuoja nieko“ , - teigia E. Sakalauskas.
Vandentiekiu tiekiamo geriamo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Vanduo nuolat tiriamas skirtinguose taškuose: vandenvietėse, vandens ruošyklose bei skirtingose miestų vietose (darželiuose ir mokyklose, viešo maitinimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.), atidžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai. Kalbant apie kitų Europos šalių patirtį, jose vanduo iš čiaupo taip pat tinkamas gerti, bet lyginant Lietuvą su užsieniu yra vienas esminis skirtumas – Lietuvoje geriamajam vandeniui ruošti naudojamas tik požeminis vanduo. Toks vanduo yra kokybiškesnis nei paviršinis, mat į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą