Ieškos aukciono ir uostelio perėmimo motyvų

Darbo grupė nutarė toliau gilintis į teisinę bazę. Bus aiškinamasi, ar įmanoma savivaldybės žinion perimti tiek aukcioną, tiek uostelį, taip pat ieškoma tokių veiksmų motyvų.

Dar birželį Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje kilus idėjai, jog geriausia būtų, kad tiek aukcionas, tiek mažųjų žvejybinių laivų prieplauka taptų municipaliniais ir priklausytų miesto savivaldybei, šią galimybę turinti nagrinėti darbo grupė peržiūrėjo tiek aukciono, tiek uostelio finansinius pajėgumus.

Teigiama, jog dabartinis žuvininkystės aukciono turtas vertinamas 4,273 mln. litų. 2009-aisiais aukciono grynoji apyvarta siekė 390 tūkst. litų, 2010-aisiais jau 641 tūkst. litų. Aukciono vieno mėnesio išlaidos siekia apie 40 tūkst. litų, t.y. apie 480 tūkst. litų per metus. Tai, pasak duomenis surinkusio darbo grupės nario Sauliaus Gulbinsko, rodo, kad šiuo metu bendrovė dirba pelningai. Pasak jo, savivaldybė turi nusistatyti labai aiškią strategiją, tačiau vieni pagrindinių tikslų jau aiškūs - perėmus aukcioną į savivaldybės rankas tikimasi ne tik priartinti šviežią žuvį prie miesto, bet ir kuo geriau atstovauti didžiausiai Lietuvos žvejų bendruomenei, įsikūrusiai būtent Klaipėdoje.

Vidmantas Plečkaitis antrino, jog vadovauti žvejų reikalams iš Žemės ūkio ministerijos, įsikūrusios už 300 km, nėra gerai.

Tiesa, pati Žemės ūkio ministerija nėra nusiteikusi žuvininkystės aukciono perleisti į uostamiesčio savivaldybės rankas. Atsiųstame rašte tikinama, jog bendrovės perleidimas kitiems objektams nėra svarstomas.

Gerai apsvarstyti aukciono perėmimą ragino ir Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra. Jo teigimu, reikia gerai pagalvoti, kas pasikeis atlikus tokius veiksmus ir ar Klaipėdos savivaldybė bus pasiruošusi investicijoms, kurias reikės skirti aukcionui.

Nuspręsta, jog pirmiausia reikia išnagrinėti, ar apskritai yra reali galimybė perimti žuvininkystės aukcioną į uostamiesčio savivaldybės rankas ir tada išsiaiškinti realius tokių veiksmų motyvus ir galimą naudą.

Panašiai kalbėta ir apie mažųjų žvejybinių laivų prieplauką, kurią planuojama savivaldybės žinion perimti kartu su aukcionu, nes tai esą turi būti vientisas darinys.

Tiesa, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovo pateikti finansiniai duomenys rodo, jog uostelio veikla yra nuostolinga - jo išlaidos siekia apie 220 tūkst. litų per metus, tuo tarpu pajamos - tik 140 tūkst. Be to, ir šiame reikale vien tik Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimo neužteks - reikės ir Vyriausybės nutarimo. Dėl šių priežasčių, taip pat planuojama labai detaliai išnagrinėti visas teisines galimybes bei suformuluoti svarius šio objekto perėmimo motyvus.