Ieškomi Nidos švyturio pėdsakai

Anot Neringos merijos paveldosaugininkės Gražinos Žemaitienės, tokie tyrimai vykdomi pirmą kartą istorijoje.

„Užsakovas yra savivaldybė. Iki kitų metų vasaros turi būti sutvarkytas visas Urbo kalnas, todėl nuspręsta samdyti archeologus, kurie padėtų išsiaiškinti, kurioje tiksliai vietoje stovėjo senasis Nidos švyturys. Iki šiol ji nėra žinoma, galima nebent nuspėti pagal prieškario žemėlapius. Jei pavyktų aptikti po žeme glūdinčius pamatus, svarstytumėme galimybę tęsti tyrimus jau kasinėjant vietovę“, – portalui LŽ sakė ji.

Istorikai teigia, kad statant pirmąjį Nidos švyturį vokiečiai įrengė rūsius ir labai gilius pamatus, siekusius net 10 metrų po smėliu.

„Urbo kalnas yra paskelbtas gamtos paminklu, todėl reikėtų gauti Aplinkos ministerijos leidimą tokiems tyrimams atlikti. Galima spėlioti, kad atkasus rūsius juose archeologai aptiktų ir radinių. Manome, kad atlikus tyrimus senojo švyturio pamatus galima būtų eksponuoti po stiklu, nes tai būtų duoklė istorijai, patrauklus turistams objektas. Šalia norima pastatyti ir kelių metrų aukščio bronzinę senojo švyturio kopiją, skulptūrą“, – tikino valdininkė.

Susisiekus su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškyte, ši LŽ informavo, kad institucija nėra kategoriškai prieš archeologinius kasinėjimus Urbo kalne.

„Jei bus kreipimasis dėl tokių tyrimų būtinybės ir tikslingumo, mes svarstysime. Iš anksto nesame nusistatę griežtai prieš, tik viskas turi būti daroma protingai“, – teigė ji.

Tyrimus atlieka viešą konkursą laimėjusi VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ kartu su geofizikais iš UAB „Geobaltic“. Šios bendrovės vadovas Dainius Michelevičius LŽ teigė, jog kalbėti apie atradimą dar ankstoka.

„Teritorija aplink dabartinį švyturį buvo žvalgoma georadaru, dabar analizuojame duomenis. Dalis aikštelės yra apaugusi krūmynais, todėl ten atlikti tyrimų negalėjome, o jie būtų tikslingi. Prietaisas užfiksavo požemines anomalijas, tačiau apie jų kilmę kalbėti dar ankstoka“, – sakė jis.